„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 12 29

A.Anušauskas: apie vokiečių brigadą, trintis su G.Landsbergiu ir savo populiarumą

Nesusikalbėjimui tarp aukščiausių šalies politikų dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo pasiekus aukštą temperatūrą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina viešoms diskusijoms surasti kitą laiką. Jis akcentavo, kad vyksta derybos ir reikėtų palaukti, kol abi pusės turės bendrą supratimą, kaip ir kokius pajėgumus papildomai, be jau esančių, Lietuvoje stiprins. Kartu politikas pažymėjo, kad ne visi jaučia derybų pulsą, galvoja, jog viskas būtų kitaip, jeigu jie tame procese dalyvautų.

Klausiamas, kas viešumoje paskatino tokį klausimo dėl Vokietijos brigados dislokavimo eskalavimą, A.Anušauskas sakė, kad ir bendra geopolitinė situacija nulemia, jog dėmesys tam yra didesnis.

Manyčiau, kad galbūt galima pasakyti ir taip, kodėl taip atsitiko: dėl to, kad ne visi, dalyvaujantys tuose pokalbiuose, derybiniuose dalykuose, jaučia tą pulsą, žino, koks jis, ir galvoja, kad viskas gali būti kitaip, jeigu jie tame procese dalyvautų. Bet, kaip rodo praktika, vis dėlto kitaip nebūna“, – laidai „15/15“ sakė krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas.

Panašu į kasdienę maldelę

– Kadangi pradėsime nuo Vokietijos brigados čia, Lietuvoje, klausimo, tai sudėliokite taškus ant „i“. Kokia yra situacija dėl jos dislokavimo Lietuvoje? Nes kalbų, nuomonių, interpretacijų yra visokių.

– Aš jau vakar vienoje laidoje sakiau, kad man atrodo, kai kasdien užduodamas tas klausimas, kad tai jau panašu į kasdieninę maldelę, kurią turime sukalbėti.

Kiekvienas politikas kiekvieną dieną turi sukalbėti maldelę apie brigadą, nes, be brigados, kitų reikalų nėra.

Nėra Lietuvos kariuomenės, nėra Lietuvos kariuomenės pajėgumo kėlimo, nėra kitų mūsų sąjungininkų, nėra eFP, nėra NATO – išvis nieko nėra.

Bet, mano įsitikinimu, viskas yra. Reikia kalbėti apie viską.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pratybų akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pratybų akimirka

Papildomi sąjungininkų pajėgumai Lietuvoje – tai tik vienas iš elementų, kurie reikalingi Lietuvos saugumui.

Taip, mes norime, kad mūsų sąjungininkų būtų čia daugiau.

Tačiau dabar vyksta derybinis procesas ir aš siūlau viešoms diskusijoms surasti kitą laiką, kai bus bent jau kažkokie darbiniai posėdžiai įvykę, abi pusės turės bendrą supratimą, kaip ir kokius pajėgumus stiprins Lietuvoje dar papildomai prie čia esančių.

– Tai svarbus strateginis klausimas. Jeigu valdančiųjų partijų lyderiai kelia šituos klausimus ir įsuka tą diskusiją, tai yra apie ką kalbėti, matyt. Jūsų partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui neaišku.

– Visiškai nesutinku, kad visa tai įsuka diskusiją.

Diskutuoti mes galime visi apie viską. Bet retoriniais šūkiais realaus darbo nepakeisi.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė

O darbas vyksta. Darbo grupė ruošiasi susitikti. Bus kiti susitikimai. Yra konkretizuojamas turinys.

Tačiau viešai apie tai aš ir anksčiau nekomentavau, ir dabar nekomentuosiu.

– O kaip vertinate jūsų partijos lyderio ir premjerės paraginimą prezidentui pasiaiškinti, kaip jis supranta su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą?

– Jūs turite galimybę paklausti jų tiesiogiai. Ačiū už klausimą.

– Bet jūs jį kaip suprantate?

– Aš niekaip neturiu suprasti kitų komentarų. Ir ačiū už klausimą, aš jo nekomentuosiu.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

– Tada paklausiu, ar neatsitraukėte nuo tos pozicijos – tarsi kiek atsitraukėte, bet spalio mėnesį, rodos, kai Vokietijos gynybos ministrė lankėsi Lietuvoje, jai atitarėte sakydamas, kad užtektų, jog krizės atveju Vokietijos brigada ar papildomi pajėgumai, be tų, kurie jau yra čia, pasirodytų per dešimt dienų?

– Matote, NATO gynybos planuose tai yra įrašyta. Tam tikro dydžio dalinių judėjimas yra susijęs su tam tikru laiku. Tai yra numatyta NATO gynybos planuose.

Čia nėra šalių išsigalvojimas – ar Vokietijos, ar Lietuvos.

Mūsų brigada, kur nors pasiųsta vykdyti NATO užduočių, turėtų judėti irgi panašiu greičiu.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Christine Lambrecht ir Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Christine Lambrecht ir Arvydas Anušauskas

Taip kad daugeliu atvejų žmonės tikrai nežino daug detalių. Nežino, kad tai iš NATO planų, nežino, kad tuo vadovaujasi visos NATO valstybės.

Dėl to atsiranda daug tokių nesusipratimų, aš sakyčiau.

V.Rupšys turi pasitikėjimą

– Kaip vertinate G.Landsbergio – jūsų ir Vyriausybės kolegos, ir partijos lyderio – kritiką kariuomenės vadui?

Jau ne pirmą kartą ji žeriama. Dabar, tarkime, pasakyta, kad kariuomenės vadas pasirenka, kada jam patogu kalbėti, kada – ne.

Kariuomenės vadas atsakė, kad sprendimai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje yra politiniai, jis to nekomentuosiąs.

Bet kaip tame atsidūrė įvelta šiek tiek ir viešojoje erdvėje Lietuvos kariuomenė? Nes kai kurie politikai Seime kalba, kad dėl brigados klausimo kariuomenės vadovybė yra kažkaip stebėtinai pasyvi.

– Nieko panašaus. Turiu paneigti: ne pasyvi, priešingai – aktyvi. Priešingai.

Tačiau dar kartą kartoju: jokių detalių apie pokalbius, techninius pokalbius, susitikimus – jokio turinio viešai aš neaptarinėju ir neaptarinėsiu.

O komentarai šiuo atveju, mano galva, nėra korektiški ir aš nesiruošiu komentuoti kitų komentarų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys

Aš tik pasakysiu, kad kariuomenės vadas turi visą pasitikėjimą ir tuo viskas pasakyta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs