„Mes, Centrinės ir Rytų Europos šalys, puikiai suprantame, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę. Šiais sudėtingais laikais mūsų šalys turi nuolat stengtis mobilizuoti sąjungininkus ir partnerius. Būdami labiausiai pažeidžiami, privalome kalbėti garsiai ir vienu balsu – turime vieningai siekti stipresnės NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos“, – sakė A.Anušauskas.
Diskutuojant apie pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, A.Anušauskas išskyrė keturis priešakinę Aljanso gynybą sustiprinti galinčius žingsnius.
Pirmas – patikimas atgrasymas, kai rytinėje NATO dalyje yra daugiau nuolatinių pajėgų. Antras – modernios kolektyvinės gynybos pradžia, patvirtinant regioninius planus su priskirtomis pajėgomis, išankstiniu technikos ir amunicijos dislokavimu bei sustiprinta oro gynyba. Trečias – Švedija turi atvykti į Vilnių kaip sąjungininkė, o Ukraina turi gauti signalą, kad jos narystė NATO yra neišvengiama. Ketvirtas – visų sąjungininkų sutarimas skirti gynybos išlaidoms ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP.
Prie B9 gynybos ministrų susitikimo Varšuvoje prisijungė ir Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace’as. Jis kartu su Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos gynybos ministrais aptarė saugumo situaciją regione Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, NATO ir ES vaidmenį remiant Ukrainos kariuomenę.
„Dabar yra lemiamas karo momentas ir daug kas priklauso nuo mūsų paramos. Turime tęsti karinę ir nekarinę paramą tiek, kiek reikės. Mūsų parama turi padėti išlaisvinti visas okupuotas teritorijas. Taip, ES ir NATO demonstruoja aktyvią paramą Ukrainai, tačiau realybė reikalauja daryti dar daugiau“, – teigė A.Anušauskas.
B9 iniciatyva yra devynių Centrinės ir Rytų Europos šalių politinio bendradarbiavimo platforma stiprinant euroatlantinį saugumą.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.
