„Kitos institucijos – tokios, kaip savivalda – kurių Krašto apsaugos ministerija negali kaip nors įtakoti, vis dėlto turėtų įsitraukti į šio plano įgyvendinimą, nes dalis atsakomybių, parengiamųjų darbų pačių įvairiausių, yra deleguota būtent joms“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Anušauskas.
Jis pažymėjo, jog pirmadienį patvirtintas Valstybės gynybos planas yra vienintelis viešas planas, kuriame detaliai pavaizduota kiekvienos šalies institucijos atsakomybė atliekant strategines užduotis.
„Kiekviena institucija būtent šitame plane gali pamatyti joms skirtus įsipareigojimus. Žmonės, kurie tuo domisi, irgi gali pamatyti, kas už ką yra atsakingas, nes kiti planai (...) kaip žinia yra uždari, jie nuolat tikslinami, yra labai detalūs planai, bet jie nėra viešinami“, – sakė A.Anušauskas.
Prezidentūra nurodo, jog Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.
Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.
Taip pat pirmadienį numatyta įkurti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų sąveiką tarp įmonių ir valstybės institucijų, sprendimų paiešką savivaldybių lygmenyje.
Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.
