Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 11 12 /17:13

A.Anušauskas: jei situacija pasienyje komplikuotųsi, būtų kreiptasi į NATO

Jei padėtis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje komplikuotųsi, būtų kreiptasi į NATO, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, bet dabar padėtis esą stabili. Rusijai į Baltarusiją pasiuntus desantininkus, ministras tai teigia vertinantis kaip simbolinį žingsnį.

Penktadienį prezidentūroje įvyko Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje, kuris surengtas po to, kai Lietuva pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose įvedė nepaprastąją padėtį.

Pasak krašto apsaugos ministro, padėtis pasienyje – stabili, bet keičiasi.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Valstybės gynimo tarybos posėdis
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Valstybės gynimo tarybos posėdis

„Mes apsikeitėm informacija apie dabartinę situaciją, kuri – iš dalies stabili, iš dalies ją pakeičia kai kurie kiti atsiradę nauji elementai, apie kuriuos mes iš anksto žinojome, pavyzdžiui, Rusijos desanto išmetimas šalia Lietuvos sienų. Deja, kiek mums žinoma, neišvengęs ir incidento, kurio metu žuvo du desantininkai“, – po VGT posėdžio spaudos konferencijoje komentavo A.Anušauskas.

Sutarta, ko būtų prašoma NATO

Jei situacija Lietuvos pasienyje komplikuotųsi, pasak jo, būtų kreiptasi į sąjungininkus.

„Mes dabartinę situaciją aptarę, priėmėm sprendimą, kad jeigu situacija Lietuvos pasienyje komplikuotųsi, sprendimas dėl mūsų partnerių, sąjungininkų pasitelkimo būtų priimtas vienu balsu“, – teigė ministras.

Komentarai:

VIDEO: Komentarai po Valstybės gynimo tarybos susitikimo dėl padėties prie ES ir Baltarusijos sienos

VGT, pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Dariaus Kuliešiaus, sutarė dėl kriterijų, kada būtų kreipiamasi į NATO.

„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga pagalba kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius.

Yra sutarta, jog toks kreipimasis būtų bendras valstybės vadovų sutarimas pagal numatytus, sutartus kriterijus“, – sakė jis.

Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga pagalba kreipiantis į NATO.

Taip pat, anot patarėjo, sutarta kokių priemonių reikėtų tokioje situacijoje ir kokių būtų galima tikėtis, „jei situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi labai stipriai į neigiamą pusę“.

D.Kuliešius: galimiems scenarijams pasiruošta

Kokie tie kriterijai ir priemonės, D.Kuliešius teigė negalintis įvardyti: „Esame sutarę, jog tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime.“

Šiuo metu, pasak D.Kuliešiaus, šalies tarnybos yra pasiruošusios suvaldyti scenarijus, kurie galėtų klostytis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Kuliešius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Kuliešius

„Visi dirba labai profesionaliai, dirba ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams. Tikrai esame pasirengę juos atremti“, – tikino prezidento vyriausiasis patarėjas.

Kokie tie galimi scenarijai, A.Anušauskas teigė nenorintis jų įvardyti dėl taktinių sumetimų.

Tačiau ministras pažymėjo, jog kol kas Lietuvai neteko panaudoti rezervinių dalinių:

„Mūsų žinioje esantys rezerviniai daliniai <...> – mes dar jų net nepanaudojome. Tokių situacijų Lietuvos pasienyje kol kas nesusiklostė. Kaip bus ateityje, atitinkamai reaguosime ir aktyvuosime kitus scenarijus.“

Stebimas Rusijos karinis aktyvumas

Penktadienį Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, jog Rusija per karines pratybas į Baltarusiją, netoli Lietuvos ir Lenkijos, išsiuntė desantininkų dalinį, yra žinių, jog du desantininkai, leisdamiesi su parašiutais, žuvo.

Tai, kad į Baltarusiją buvo pasiųstas rusų desantas, A.Anušausko vertinimu, yra labiau simbolinis veiksmas.

Tai daugiau simbolinis-politinis veiksmas atsiliepiant į A.Lukašenkos demonstratyvų prašymą.

„Šiuo atveju Rusijos įsitraukimas, net ir turint tą nedidelį desantą, išmestą Gožos poligone, netoli Lietuvos sienų, sakyčiau tai daugiau simbolinis-politinis veiksmas atsiliepiant į A.Lukašenkos demonstratyvų prašymą ir sakymą, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes esą Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienų telkia karius“, – dėstė krašto apsaugos ministras.

Dabartinis Rusijos įsitraukimas į migracijos krizę, pasak jo, nelygintinas su tuo, koks būna per karines pratybas „Zapad“.

„Jeigu mes lygintume situaciją, kuri buvo „Zapad“ pratybų metu, be abejonės, nei pajėgumų lyginti negalima, nei tų veiksmų, kurie buvo vykdomi Baltarusijos teritorijoje“, – pažymėjo A.Anušauskas.

„Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją, ir be abejonės, kaip minėjau, jeigu situacija keistųsi iš esmės, būtų ir Lietuvos reakcija“, – pridūrė jis.

„Eskalavimas vyksta iš anos pusės“

Paklaustas, ar yra karinio konflikto galimybė, A.Anušauskas teigė, jog to siekiama išvengti.

„Niekas nekalba apie norą eskaluoti šią situaciją. Nei Lietuva, nei Lenkija, nei NATO, Europos Sąjungos valstybės nėra suinteresuotos šios situacijos eskalavimu“, – tikino ministras.

Niekas nekalba apie norą eskaluoti šią situaciją.

Pasak jo, eskaluoti situaciją siekia nebent Baltarusijos režimas.

„Vienintelis žmogus, kuris šiuo atveju nori eskaluoti situaciją, yra A.Lukašenka, jį, matyt, palaiko Rusijos prezidentas V.Putinas.

Bet bet kokiu atveju būtent A.Lukašenkos režimas veža žmones prie mūsų šalių sienų. Dabar juos yra uždaręs galbūt be tvorų, bet su ginkluotų žmonių pagalba kontroliuoja žmones tam tikrose sutelkimo vietose, neleidžia jų palikti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Eskalavimas vyksta iš anos pusės siekiant, be abejonės, politinių dividendų, kad Europos Sąjunga arba nesiimtų naujų sankcijų dėl tokios agresyvios laikysenos ir veiklos pažeidžiant žmonių teises arba atšauktų ankstesnes sankcijas“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Su krize tvarkosi Lenkija

Lietuva nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose įsivedė po to, kai Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susitelkė keli tūkstančiai migrantų ir dalis jų bandė veržtis pro sieną.

Panašaus scenarijaus baiminamasi ir Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs