„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 10 13 /13:12

Aštri A.Anušausko ir L.Kasčiūno polemika tęsiasi: nekompetencija, nesąmonė, per sudėtingi angliški terminai

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“. Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apgailestavo dėl iš Lietuvos siunčiamų dviprasmiškų žinių sąjungininkams, ministro argumentus vadino nesąmone ir svarstė, gal ministrą suklaidino sudėtingi angliški terminai.
Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas
Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas / 15min nuotr.

„Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A.Anušauskas.

„Kiekvienas karinis dalinys turi tam tikrą parengtumo lygį, per kiek juda, ir šiuo atveju tai ne politinė tezė ar sutarimas, o karinio pobūdžio informacija, o visi tie mūsų susitarimai su Vokietija kaip galiojo, taip ir galioja. Vokietijos pusė labai aiškiai pažymėjo, kad mūsų vystomi infrastruktūros projektai leidžia jiems žingsnis po žingsnio didinti ir pajėgumus, ir galimybes Lietuvoje, ir užauginti visa tai iki brigados“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų apsilankymas Vokietijos brigados karių pratybose
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų apsilankymas Vokietijos brigados karių pratybose

Konservatorių deleguotas ministras A.Anušauskas kritikos tiek iš opozicijos, tiek partijos viduje sulaukė, kai praėjusią savaitę sutiko su Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.

Kartu su vokiečių ministre spaudos konferencijoje Rukloje praėjusią savaitę dalyvavęs A.Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.

Atsakydamas į partijos kolegų kritiką ministras teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas, „kalbėdamas apie 90 dienų mano paminėjimą ir lyginimą su Ukraina, tiesą sakant, nesuprato apskritai, apie ką kalba eina“.

„Šiuo atveju aš kalbėjau ne lygindamas Ukrainą ir Lietuvą, o kalbėjau apie žvalgybinės informacijos patekimo greitį ir reakciją į tą žvalgybinę informaciją, tai visiškai skirtingas kontekstas“, – sakė A.Anušauskas.

L.Kasčiūnas: „visiška nesąmonė“

NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas savo ruožtu apgailestavo dėl iš Lietuvos siunčiamų dviprasmiškų žinių sąjungininkams.

„Kiekvienas krašto apsaugos ministro žodis polemikoje su Kasčiūnu yra ir žodis tarptautinei bendruomenei, kuri viską stebi ir vertina“, – BNS trečiadienį sakė komiteto vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bet toks Lietuvos situacijos lyginimas su Ukrainos yra neteisingas, nes Rusija Kaliningrado srityje jau yra sutelkusi pajėgų, tuo metu prie Ukrainos sienos Maskvai reikėjo tai padaryti, dėl to žvalgyba ir turėjo laiko fiksuoti grėsmę.

„Mūsų atveju pajėgų telkimas Kaliningrado srityje, nepaisant to, kad ukrainiečiai šiek tiek demilitarizavo šią sritį, de facto jau egzistuoja. Tai nereiškia, kad jos pasirengusios pulti, bet laiko tarpas yra daug mažesnis, todėl šiuo atveju remtis 90 dienų pavyzdžiu yra visiška nesąmonė ir neprofesionalu“, – teigė L.Kasčiūnas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Gali būti, kad ministrą suklaidino sudėtingi angliški žodžiai ir koncepcijos, kuriais mes rėmėmės įtikinėdami NATO bendruomenę, kad per NATO viršūnių susitikimą galutiniame dokumente atsirastų brigados idėja. Tokie terminai yra „no notice“ (scenarijus be indikacijų) arba „short notice scenario“ (scenarijus su vėlyvomis indikacijomis) – tai scenarijai, kurie reikalauja labai greitos reakcijos pasirengti atremti priešui. Šitie terminai mums padėjo NATO lygmeniu įtikinti partnerius, kad priešakinės gynybos principas reikalingas būtent dėl to scenarijaus, kad ataka gali būti greitai, kitaip nei ten, kur reikia daugiau pajėgų sutelkti“, – tvirtino jis.

A.Anušauskas ne kartą yra sulaukęs kritikos, kad prastai moka anglų kalbą. Ministras atremia, kad anglų kalbos intensyviai mokosi ir su užsienio partneriais bendrauja šia kalba.

Gali būti, kad ministrą suklaidino sudėtingi angliški žodžiai ir koncepcijos, kuriais mes rėmėmės įtikinėdami NATO bendruomenę, kad per NATO viršūnių susitikimą galutiniame dokumente atsirastų brigados idėja.

Seimo komiteto vadovas ragino ministrą ištaisyti savo, kaip jis vadina, klaidą ir dirbti toliau.

„Manau, kad labai svarbu nedaryti dviprasmiškų pareiškimų, nes kalbėti apie tai, jog mums pakanka dešimt dienų, nes žinosime prieš pusę metų ar 90 dienų, tokiu būdu partneriams, sąjungininkams, su kuriais dabar esame procese, siunčiamas signalas, jog galbūt Lietuvai nereikia tos brigados čia. Jeigu padarei klaidą, imk ją ir ištaisyk, atsistok iš naujo ant kojų, važiuojam visi ir dirbam. Nesuprantu, kodėl mes veliamės į tuos debatus ir klaidiname“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Susitarimai

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS šią savaitę paragino Lietuvos politikus nesiųsti „dviprasmiškų signalų“ Vokietijai dėl brigados dislokavimo, nes Vokietijos atstovai „labai atidžiai klauso“ Lietuvos pareigūnų pozicijų šiuo klausimu.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos. Tai šią savaitę pakartojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.

Lietuvos prezidento G.Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.

Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs