Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, saugumo situaciją ir galimas papildomas priemones regiono gynybos stiprinimui A.Anušauskas trečiadienį aptarė su devynių NATO šalių ambasadoriais, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės diplomatais.
Pasak ministro, blogėjant regiono saugumo situacijai, Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniu mastu šalies saugumui stiprinti, tačiau sąjungininkų buvimas išlieka esminiu mūsų šalies ir regiono saugumo garantu.
„NATO atgrasymas ir gynyba – labai svarbūs. Esame dėkingi sąjungininkams už visą suteikiamą paramą – jų indėlis į mūsų saugumą yra didžiulis. Šiuo metu kviečiame sąjungininkus apsvarstyti galimybę išplėsti dabartines teikiamas pagalbos priemones“, – po susitikimo sakė A.Anušauskas.
A.Anušauskas įvardino prioritetines sritis, kuriose sąjungininkų parama yra svarbiausia. Viena iš jų – rotacinių gynybos pajėgumų dislokavimas. Ministras padėkojo Danijai, kuri sausį nusprendė sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdama keturis F-16 naikintuvus, o taip pat – dislokuoti 160 karių įgulos fregatą Baltijos jūroje.
Ministras bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos, taip pat – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje savo karius dislokuojančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos ambasadoriais.
Regiono saugumui dėmesys skiriamas Vakarų šalims baiminantis dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų. Vakarai kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę, prie Ukrainos sienos sutelkus iki 100 tūkst. rusų karių.
Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
