„Bendra parama Ukrainai dabar, jei už šiuos metus kalbame, turėtų siekti apie 250 mln. eurų (...). Jei matuosite fiziškai, ta parama bus penktadalis mano minėtos sumos – virš 50 mln. eurų, jau išleista“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė A.Anušauskas.
Anot ministro, iš biudžeto vykdoma tik dalis užsakymų, o bendra paramos suma apima ir iš Lietuvos karinio rezervo skiriamą ginkluotę, kuriuos reikia atstatinėti.
„Perduodami Ukrainai paramą, mes atstatome savo atsargas. Tai dar 200 mln. mes vienaip ar kitaip investuojame į savo atsargas, ginkluotės pirkimus“, – teigė ministras.
Anot jo, per pusantrų metų trunkančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą Lietuva šiai šaliai jau skyrė paramos už bent 471 mln. eurų.
Ministras patvirtino, kad vertinant paramą, skaičiuojama ne perduotos ginkluotės ir technikos reali, o atkuriamoji vertė, bet ji nėra prilyginama naujai, tuo metu Lietuva, atkurdama savo pajėgumus, išleidžia „aštuonis, dešimt, dvylika kartų daugiau pinigų“. Tuo metu Ukrainai perduotų 36 zenitinių pabūklų vertė, anot jo, apskritai nebuvo įskaičiuota į paramos vertę.
„Jei Lietuva atiduoda ketvirtadalį savo pajėgumo, atiduoda 100 proc. stingerių, atiduoda tai, ką turėjo, sako, pasenę šitie pabūklai, kurie buvo išimti, bet jie numušinėja dronus (...) atiduoda savo amuniciją, kurią irgi reikia įsigyti, nupirkti ir vėl turėti savo sandėliuose – kas, visa tai nekainuoja?“, – kalbėjo A.Anušauskas.
„Jūs sakote – prastas, bet ukrainiečiai juos (šarvuotus transporterius – BNS) naudoja“, – pridūrė jis.
„Jei mes būtumėme nesąžiningi, ta suma būtų gerokai didesnė“, – į klausimą, ar beveik pusės milijardo parama yra apskaičiuota teisingai, atsakė A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, dalis ginkluotės ukrainiečiams buvo siūloma karo pradžioje tačiau „ji nebuvo paimta dėl jiems patiems žinomų priežasčių“.
„Paskui nuomonės pasikeitė. Mes irgi žinome kodėl – atsirado dronų atakos“, – tvirtino ministras.
A.Anušauskas taip pat pareiškė, kad po perduotos paramos „mes jau atstatėme savo pajėgumus“. Anot jo, Lietuva jau kitąmet taip pat pasinaudos Europos Sąjungos (ES) Gynybos agentūros sudarytų atvirų sandorių galimybe įsigyti 155 mm artilerijos sviedinių, Lietuva, anot ministro, jų ketina įsigyti sau ir Ukrainai „už tikrai nemenką sumą pinigų“.
„Tai bus jau kitais metais“, – pareiškė ministras.
