Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir A.Lukašenka trečiadienį apie migracijos krizę pasikalbėjo antrąjį kartą. Apie tai anksčiau pranešė Baltarusijos režimui palanki žiniasklaida.
„Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų. Kad ir kokius tikslus sau keltų Vokietijos laikinoji kanclerė, A.Lukašenka visa tai išnaudoja labiau propagandai.
Kokie bus praktiniai veiksmai, ar migrantai bus atitraukiami nuo sienos, kol kas negalime pasakyti nepaisant visų parodomųjų veiksmų. Kol kas situacija, pavyzdžiui, prie Lietuvos sienos iš esmės nėra pakitusi, šiąnakt iki ryto 85 buvo atgrasyti nuo sienos kirtimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo A.Anušauskas.
Mums svarbiausia, kad mūsų sąskaita, ar tai būtų Lenkija, ar Lietuva, nebūtų jokių užkulisinių sandėrių.
Pasak jo, svarbiausia, kad pokalbių metu Lietuvos vardu nebūtų sudaryta jokių susitarimų:
„Mums svarbiausia, kad mūsų sąskaita, ar tai būtų Lenkija, ar Lietuva, nebūtų jokių užkulisinių sandėrių. Mes juose nedalyvaujam ir žinodami mūsų istorines patirtis mes norėtume, kad nei mūsų vardu, nei už mūsų nugaros būtų kalbamasi.“
Mano, kad sankcijos „Belavia“ turi išlikti
Europos Komisija trečiadienį patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.
Kol kas, pasak A.Anušausko, neaišku, ką reiškia „techninės derybos“.
„Kas čia – humanitarinis koridorius, lėktuvai išgabenti į gimtąsias šalis? Koks turinys? Ar tai yra tik pabėgėlių, kurie yra Baltarusijoje, humanitarinės dalies finansavimas, kad jie būtų maitinami ir panašiai?“ – klausė ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau minėjo, jog iš Europos Sąjungos ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo bandoma išbraukti šios šalies valstybinę oro bendrovę „Belavia“.
Jei taip nutiktų, ministro vertinimu, sankcijos nebūtų tokios reikšmingos.
„Dalis sankcijų nustotų reikšmės ir turinio, nes būtent „Belavia“ yra pagrindinis įrankis, kuriuo A.Lukašenka naudojasi gabendamas dideles mases apgautų žmonių į Baltarusiją. Mes tada pasakytume, kad tas įrankis nereikšmingas. Ne, jis buvo labai reikšmingas ir tebėra. Manau, sankcijos šitoje vietoje reikalingos“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Seimo pirmininkė: mūsų tikslas – ES vienybė
Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen vertinimu, kiekvienas Europos Sąjungos lyderių pokalbis su Baltarusijos autoritariniu vadovu A.Lukašenka yra legitimizavimas.
Ji reiškė viltį, kad Bendrija išlaikys vienybę sankcijų Minsko režimui atžvilgiu.
„Kiekvienas ES lyderių su A.Lukašenka yra legitimizavimas, todėl mes turime suprasti, kad priešininkų pusės tikslas yra skaldyti mūsų vienybę, o mūsų tikslas yra išlaikyti ES vieningą poziciją sankcijų atžvilgiu ir jos laikytis, tai aš viliuosi, kad ta vienybė bus išlaikyta“, – ketvirtadienį komentavo Seimo vadovė, kurios pasisakymą cituoja BNS.
Ji taip pat ragino atsargiai vertinti „technines derybas“, kurias Europos Komisija ketina surengti su Baltarusija dėl to, kad būtų galima ten esančius migrantus į kilmės šalis.
„Kiekvienas toks žingsnis, kuris lyg ir daro žingsnį Baltarusijos diktatoriaus link, jį legitimizuoja, tai mes turėtume atsargiai tokius žingsnius vertinti“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje.
Baltarusijoje prie sienos su Lenkija yra įstrigę tūkstančiai migrantų, daugiausia atvykėlių iš Vidurinių Rytų.
Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A.Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.
A.Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta tokius kaltinimus ir kritikuoja ES dėl migrantų neįsileidimo.
