„Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Anušauskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutinės formuluotės bus parengtos iki NATO viršūnių susitikimo, vyksiančio vėliau šį mėnesį.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.
Lietuva iki brigados dydžio vieneto prašo didinti 2017 metais dislokuotą sąjungininkų batalioną, motyvuojant išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.
„Brigadą sudaro vadovavimo elementas, priskirti batalionai ir stiprinantys vienetai, kuriuos irgi galima vadinti batalionais, pavyzdžiui, artilerijos, prieštankinės gynybos ir panašiai, – aiškino A.Anušauskas. – Didelė dalis šių pajėgumų, tame tarpe ir tankų batalionas, artilerijos batalionai, bus Lietuvoje. Kiti brigados vienetai bus ir Vokietijoje, ir treniruosis Lietuvoje.“
Pasak jo, gerindama infrastruktūrą Lietuva sieks, kad ilgainiui „tie vienetai būtų rotuojami Lietuvoje, nuolat didėtų brigados skaitlingumas čia, vietoje“.
Ministras teigė, kad derantis dėl galutinių formuluočių dar išsiskiria pozicijos, tačiau „yra didelė viltis, kad bus sutarta iki Madrido“.
„Bet kokiu atveju, mes su Vokietija, kas yra sutarta komunikate, vis tiek įgyvendinsime“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu Gitanu Nausėda pasirašytame komunikate.
„Lūkesčiai – visada didesni“
Jis neįvardijo tikslaus termino, kada brigada galėtų būti pilnai suformuota: „Čia yra procesas, palaipsniui tai bus atlikta. Nenoriu užbėgti už akių.“
Paklaustas, ar šiuo metu esantys sprendimai tenkina Lietuvos interesus, A.Anušauskas teigė, kad „lūkesčiai mūsų visada yra didesni, bet būkime realistais, nes tas dokumentas turi tenkinti visas valstybes“.
„Mes akcentuojame sausumą, bet yra kalbama ir apie jūrų pajėgų stiprinimą Baltijos regione, apie jūrų štabo kūrimą, kurį imasi iniciatyvos kurti Vokietija, apie aviacijos išdėstymą Europoje. yra daug dalykų, kurie apginamumą labai stiprina“, – sakė ministras.
Daliai Lietuvos politikų užsiminus apie galimą Strateginės koncepcijos veto, jei ji neatitiks šalies interesų, ministras pabrėžė, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.
„Tai yra tik įrankis suaktyvinti derybas, turint labai aiškų tikslą ir matant, kad jį galima pasiekti. Jeigu iš anksto žinai, kad šalys neatsilieps ir bus tik sužlugdytas dokumentas, kuris svarbus visoms NATO šalims, tai manau, kad kiekvienas žingsnis turi būti pasvertas“, – aiškino jis.
A.Anušauskas nekomentavo galimų Kanados ir Jungtinės Karalystės sprendimų dėl pajėgų stiprinimo Latvijoje ir Estijoje.
„Tokių detalių aš iki galo nežinau. Žinau, kad šalys kalbasi, kaip vystys pajėgumus, tačiau kiekvienos šalies poreikiai irgi skiriasi“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Galutinius sprendimus dėl didesnių pajėgumų NATO rytuose priims vėliau birželį Madride besirinksiantys šalių vadovai, tvirtindami naująją NATO strateginę koncepciją. Šiame dokumente Baltijos šalys taip pat prašo aiškiai įvardyti Rusijos keliamą grėsmę Aljansui.
