„Nepavadinčiau jos NATO informacija, nepavadinčiau slapta informacija. Žinot, iš elektroninio pašto, taip sakant, elementariais kiberįsilaužimo metodais nutekinti kokie nors susirašinėjimai tai nėra nei NATO secret (slapta – BNS), nei dar kokie nors kiti dokumentai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A.Anušauskas.
„Bet kokiu atveju, mes to laukėme, kad tokios atakos bus, tokios rizikos buvo įvardytos kaip aukšto lygio ir taip atsitiko, bet iš esmės, nei sutrukdė susitikimo, nei ką nors pakeitė“, – teigė ministras.
Valstybės saugumo departamentas trečiadienį paskelbė dėl nutekintos informacijos pradėjęs tyrimą.
A.Anušauskas teigė neturintis informacijos apie vykdomą tyrimą, tad negalintis jo komentuoti.
„Jei nutekinat, kur bus užtvertos gatvės, tai, tiesą sakant, „Bolto“ programėle važinėjantys žmonės matė, kur užtverta, kur užblokuota, kur negalima važiuoti. Sakyčiau, kiberįsilaužėliams reikėjo pradėti nuo „Bolto“ programėlės, ten gautų nepaprastai daug informacijos apie uždaras zonas“, – kalbėjo ministras.
Socialiniame tinkle „Telegram“ trečiadienį skelbta, kad įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, pasiekė neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinojo už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas ir panašiai.
Dokumentuose, kurių autentiškumo tarnybos kol kas nepatvirtino, skelbiama apie 30 dokumentų, nurodomi konkretūs viešbučiai, kur apsistojo valstybių vadovai ir delegacijos, atvykimo į oro uostus laikai, vadovų apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų ginklų tipai, ryšio priemonių specifikacijos.
Paviešintos ir policijos antiteroristiniu operacijų rinktinės „Aras“ snaiperių pavardės, skelbiami saugumo grupės posėdžių rengiantis viršūnių susitikimui protokolai, tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.