– Pone V.Bakai, jūsų partijos lyderis nežino, kas yra vienais įtakingiausių Rusijoje laikomų žmonių, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Ar jis žino, kas yra Rusijos prezidentas, Jūsų manymu?
V.Bakas: Geriau užduoti klausimą partijos pirmininkui. Aš suprantu potekstę, tik reikėtų atsakyti labai aiškiai. Yra labai aiškus mechanizmas Lietuvoje, kaip ir bet kurioje ES šalyje: jeigu sankcijos yra pažeistos, yra labai rimta atsakomybė, tai yra baudžiamoji atsakomybė. Į klausimus vis dėlto šiuo atveju šioje stadijoje turi atsakinėti ne politikai, o ministerijos – Ūkio, Užsienio reikalų, kurios koordinuoja sankcijų įgyvendinimo priežiūrą.
– Taip, jeigu mes kalbėtume tik apie verslininką, bet šiuo atveju mes kalbame apie politiką – kokie esate judu abu. Ar, jūsų manymu, yra teisinga taikyti vienodus kriterijus ir politikoje nesigaudančiam verslininkui, ir didžiausios parlamentinės frakcijos lyderiui?
V.Bakas: Tiesiog grįžkime prie turinio. LRT paskelbė labai rimtą tyrimą. Kiek žinau ir kalbėjausi su užsienio reikalų ministru, šiandien yra labai rimta reakcija. Dvi ministerijos atlieka tam tikrą informacijos patikrinimą ir procedūras, ir, manau, artimiausiu metu bus pateikti atsakymai. Jeigu buvo pažeistas sankcijų mechanizmas, turės įsitraukti prokuratūra. Yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu nebuvo... Iš tikrųjų labai sudėtinga man komentuoti.
– Pone A.Anušauskai, ar jūs tikite, kad ponas R.Karbauskis nežino, kas yra A.Rotenbergas?
Manau, jis apsišvietęs žmogus ir tikrai žino, kas Rusijoje už kokį sektorių atsakingas, ir juo labiau, kad šiame versle jis ne pirmus metus ir verslo sandorius sudarinėjo anksčiau pats asmeniškai, dabar, aišku, kita padėtis.
A.Anušauskas: Manau, jis apsišvietęs žmogus ir tikrai žino, kas Rusijoje už kokį sektorių atsakingas, ir juo labiau, kad šiame versle jis ne pirmus metus ir verslo sandorius sudarinėjo anksčiau pats asmeniškai, dabar, aišku, kita padėtis. Manau, tikrai puikiai žino, kas kokiame sektoriuje veikia, kas kokias įtakas turi, kas gali tiesiai paskambinti į Kremlių, kokiu telefonu, tą galima iš tikrųjų žinoti domintis tik bendrais dalykais, o juo labiau versle visada renkama informacija, gana išsami, apie tuos potencialius verslo partnerius. Tik galėčiau pasakyti, kad mes kreipėmės ryte į premjerą, norėdami, kad vis dėlto Vyriausybė pakoordinuotų informacijos rinkimą. Nes, mano supratimu, jeigu būtų fiksuotas pažeidimas, tai būtų rimta dėmė Lietuvos reputacijai. Kita vertus, reikia vis tiek bet kokiu atveju surinkti informaciją, įvertinti, nes įsivaizduoju, kad sankcijų apėjimo mechanizmai – jie tarptautiniai, veikiantys yra.
– Iš tiesų apeina tas sankcijas. Tarkim, ir šiuo konkrečiu atveju galima pirkti sandorį sudarius tarsi perkant Dubajuje, tačiau iš kur vežama produkcija, dar reikia išsiaiškinti. Bet ar teisinga yra kalbėti tik apie baudžiamąją atsakomybę, kuri grėstų, jeigu paaiškėtų, kad sankcijos pažeistos?
A.Anušauskas: Yra ir politinė atsakomybė pagaliau, bet šiuo atveju, manau, gal toks labai paprastas atsiribojimas: „Nieko nežinau ir nelabai noriu žinoti, aš esu atsiribojęs nuo verslo.“ Tai nėra atsakymas. Atsakymui reikalingi rimti argumentai, ir aš laukčiau rimtų argumentų, tiesą sakant, ir paties R.Karbauskio. Nes mes jau pavargome nuo tų vaikiškų atsakymų, norisi, kad ir į politiką, ir į Lietuvos interesus šitoj vietoj būtų žiūrima rimtai.
– Galbūt jūs šiandien turėjote progos pasišnekėti su partijos kolega R. Karbauskiu?
V.Bakas: Taip, turėjau progos pasikalbėti. Mes iškart, kai pasirodė informacija, kalbėjomės. Jo nuomone, ministerijos, taip pat Muitinės departamentas, kurie dalyvauja sankcijų priežiūros mechanizme, turi pateikti atsakymus. Bet nesu nei „Agrokoncerno“, nei pono Ramūno atstovas spaudai, aš galbūt norėčiau labiau kalbėti apie tai, ką privalo daryti, gali daryti valstybės institucijos ir komitetas. Tai šioje vietoje pirma reikia labai aiškiai pasakyti, ar sankcijos buvo pažeistos. Kita dalis – be abejo, reikėtų, jeigu bus nustatyta, kad nepažeistos, o, pavyzdžiui, galbūt apeiti sankcijų mechanizmai, kaip teigia LRT tyrimas, mes taip pat galime inicijuoti papildomų įmonių arba asmenų įtraukimą į sankcijas. Bet tą patarimą turi duoti Užsienio reikalų, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos. Tik dar kas yra labai svarbu, tiesą sakant: jeigu, sakykim, sankcijos buvo pažeistos, tada aš tuo abejočiau, nes tiesiog negalėtų kirsti prekės sienos, Lietuvos sienos, jeigu būtų iš įmonių, kurios patenka į sankcijų režimą. Bet palaukim, pažiūrėkim.
Jeigu, sakykim, sankcijos buvo pažeistos, tada aš tuo abejočiau, nes tiesiog negalėtų kirsti prekės sienos, Lietuvos sienos, jeigu būtų iš įmonių, kurios patenka į sankcijų režimą. Bet palaukim, pažiūrėkim.
– Jūs sakote, kad nesate nei pono R.Karbauskio atstovas spaudai, nei „Agrokoncerno“ atstovas, ir tai yra visiška tiesa, bet esate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir komitetas turbūt galėtų inicijuoti kokį nors, jeigu ne parlamentinį tyrimą, tai šiaip tyrimą. Ar turite tokių planų arba ketinimų?
V.Bakas: Jeigu institucijos nesureaguos, kaip turi sureaguoti. Yra parlamentinės kontrolės procedūros, komitetas gali kviestis, pavyzdžiui, ministrus, gali kviesti teisėsaugos įstaigų vadovus ir daryti viešus klausymus, viešą posėdį, ką dažnai ir darome. Bet čia praėjo viena diena, mes matome, kad reakcija tikrai yra. Ir mes, bent jau aš tikiu, kad ministerijos, teisėsaugos institucijos pateiks savo vertinimus.
– Užsienio reikalų ministerija šiandien paragino susilaikyti nuo prekybos arba kitokių santykių su panašiomis įmonėmis, tiesiog nuo verslo sandorių su rusais, kuriems yra taikomos sankcijos dėl jų veiklos. Pats užsienio reikalų ministras kol kas nekomentuoja, kaip jis vertina savo partijos, savo partijos koalicijos partnerio veiklą su visomis subtilybėmis. Kaip Jūs vertinate, pone A.Anušauskai?
A.Anušauskas: Aš užsienio reikalų ministrą iš tikrųjų suprantu. Situacija nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti, ir jam irgi reikėtų atsakymų. Kita vertus, dėl sankcijų mechanizmo taikymo manau, kad Užsienio reikalų ministerija pati galėtų būti aktyvesnė. Galėčiau pasakyti, kad dėl kai kurių asmenų, neįvardysiu jų čia, esame nusiuntę dokumentus į Užsienio reikalų ministeriją dėl pasižiūrėjimo, ar jiems neturėtų būti taikomas tas sankcijų mechanizmas. Nusiuntėme gana seniai, bet vertinimo laukiame iki šiol, atrodo, antrą ar trečią mėnesį, bet tikrai ilgai.
Manau, šitoj vietoj ministerija turėtų vis dėlto reaguoti greičiau, nes kai kalbame apie šį sektorių, pavyzdžiui, kad ir trąšos, iš viešai prieinamų šaltinių matome, kad taip, iš tų visų įmonių yra žymus judėjimas į Lietuvos pusę. Nereikia net Muitinės departamento duomenų, Rusijoje tie duomenys oficialiai skelbiami.
– Iš tiesų ne tik į Lietuvos pusę. Jūs sakėte, kad kreipėtės su pasiūlymu išsiaiškinti. Ar galite sukonkretinti, bent kokioje ūkio šakoje veikia tie Jus dominantys asmenys, dėl kurių kreipėtės į Užsienio reikalų ministeriją?
A.Anušauskas: Galėčiau sukonkretinti tik tiek, kad jie yra Rusijos piliečiai, ne Lietuvos piliečiai. Jų veikimas, sakyčiau, daugiau susijęs būtent su tais žmonėms, kuriems taikomas sankcijų mechanizmas.
– Pone V.Bakai, Jūs, skirtingai nuo užsienio reikalų ministro, nebūtinai susilaikote nuo nepatogių komentarų. Jeigu tie komentarai yra nebūtinai patogūs Jūsų partijos lyderiui. Šiandien Seime nebalsavote už tai, kad valstybės vardu būtų skolinamasi ne tik gynybai, bet ir partijoms finansuoti. Kaip pats vertinate, ir kaip politikas, ir kaip bendražygis partijoje bei parlamente, tai, kad „Agrokoncernas“ prekiauja su įmone, kurios savininkas yra žmogus, visame pasaulyje vadinamas V. Putino bankininku?
V.Bakas: Gal norėčiau šiek tiek plačiau pasižiūrėti. NSGK atliko tyrimą. Jeigu taip kalbant tiesiai šviesiai, su V. Putino aplinka artimiems žmonėms į Lietuvos politinį elitą durys yra atviros pakankamai tiek dešinėje, tiek kairėje. Tuos procesus mes kontroliuojame. Apie tuos procesus išviešiname visuomenėje. Informavome visuomenę – kalbu apie „Rosatom“ įtaką, ir iki šiol ji karaliauja mūsų energetikos sektoriuje. Iš tiesų ne viskas yra gerai.
– Pone V.Bakai, A.Rotenbergo sūnus Igoris turi smarkių interesų energetikoje ir per įmonę „Mosenergo“ turi artimų santykių su „Rosatom“.
V.Bakas: Komiteto uždavinys yra padaryti viską, kad apsaugotų mūsų strateginius interesus, ir mes tą darome. Iš tikrųjų komitetas, mano nuomone, nėra atskiros frakcijos nuosavybė. Jį sudaro žmonės iš įvairių frakcijų, mūsų net saugumo politika remiasi konsensusu. Ir iš tiesų, matyt, visuomenė turėjo progos įsitikinti, kad komitetas tikrai netarnauja jokiems siauriems politiniams interesams ir stengiasi nesivelti į politinius žaidimus.
– Jeigu atsakysite į mano klausimą, kaip Jūs vertinate tą prekybą, tai tikrai turėsime daugiau pagrindo arba jaustis ramesni, arba nerimauti.
V.Bakas: Matau, kad tai yra, manau, reputacinė rizika – su ja reikia gyventi. Tik tiek, kad šiaip jau Lietuvos versle yra maždaug 15 proc. prekybos su Rusija. Yra gana daug, ir dar auga, mums teks išmokti prekiauti su šita šalimi, kaip ir suomiai mokosi, ir visi kiti, bei sugebėti valdyti rizikas. Nebent priimsime sprendimą apsistatyti sienomis. Vadinasi, ir ekonomikoje, ne tik kalbant apie teritoriją. Tada bus kiti sprendimai.
– Jūs sakote, kad tai yra reputacinė rizika. O saugumo riziką matote ar ne?
V.Bakas: Saugumo riziką mes matome. Manau, situacija yra valdoma. Mes matome rizikas ir apie tas rizikas informuojame visuomenę, taip pat imamės veiksmų – beprecedenčių, beje. Ir specialių įstatymų, kad apsaugotume Lietuvos politinę sistemą, Lietuvos strateginius sektorius nuo nepatikimų investuotojų arba žmonių, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais – tas Lietuvoje yra.
Saugumo riziką mes matome. Manau, situacija yra valdoma. Mes matome rizikas ir apie tas rizikas informuojame visuomenę, taip pat imamės veiksmų – beprecedenčių, beje.
– Ačiū Jums už Jūsų laiką.
