„Nepaprastosios padėties įvedimo pagrindai visada turi būti aiškūs ir pagrįsti tam tikrais reikalavimais. Jei per Lenkijos ir Lietuvos sieną būtų suaktyvėjęs nelegalų pervežimas, kol kas mes žinome, kad fiksuoti pavieniai atvejai. Ar to pakanka? svarstysime, žiūrėsime, ką siūlo tarnybos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministras.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl migracijos krizės. Be to, siūloma nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija.
Anot projekto, nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 dienos.
Toks teikimas parengtas svarstyti Vyriausybei.
A.Anušausko teigimu, dėl būtinybės pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija „nekyla didelių klausimų ir abejonių“.
„Manau, kad dabar ji bus pratęsta, o ar bus sausio mėnesį, priklausys, kaip keisis situacija“, – sakė jis.
VRM taip pat siūlo nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą – uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.
Manau, kad dabar ji bus pratęsta, o ar bus sausio mėnesį, priklausys, kaip keisis situacija.
Taip pat numatoma ir atsisakyti tam tikrų priemonių – nebetaikyti nepaprastosios padėties ribojimų 200 metrų teritorijoje aplink migrantų apgyvendinimo centrus, nes „iki šiol nenustatyta jokių rizikų, dėl kurių reikėtų nepaprastųjų priemonių taikymą tęsti tokioje teritorijoje“.
A.Anušausko teigimu, karių pasitelkimas priklauso nuo VRM poreikių.
„Dabar akivaizdu, kad nereikia karių padėti Migracijos departamentui, jie baigė darbą šią savaitę, nebereikia karių saugoti apgyvendinimo vietų, nes ten jų buvo 14 ir parama iš esmės situacijos nekeitė ir tų pabėgimų skaičius reikšmingai sumažėjęs“, – dėstė ministras.
Kariai Migracijos departamentui talkino teikdami užsieniečiams informaciją apie jų teisinę padėtį šalyje.
A.Anušauskas: naujas sankcijų Baltarusijai paketas nėra pakankamas
A.Anušauskas sako, kad naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai paketas nėra pakankamas.
Jis taip pat paragino griežtinti jau esamas sankcijas.
„Aš manyčiau, nėra pakankamas (sąrašas)“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė A.Anušauskas.
ES ketvirtadienį ruošiasi paskelbti vadinamąjį penktą sankcijų Baltarusijai paketą, įvedamą dėl Minsko režimo vaidmens kurstant migrantų krizę prie Lietuvos ir kitų rytinių Bendrijos sienų, pranešė žiniasklaida.
Anot jos, naujame pakete atsidūrė 17 įvairių Baltarusijos pareigūnų, tarp jų – Baltarusijos pasieniečių vadovas Anatolijus Lapo, kiti pasienio pareigūnai, teisėjai.
Sąraše yra ir 11 juridinių asmenų, tarp jų – valstybinė oro vežėja „Belavia“. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau sakė, kad dalis ES šalių bando išbraukti „Belavia“ iš sankcionuojamų įmonių sąrašų.
A.Anušauskas pabrėžė, kad sankcijos Baltarusijai yra ne vienos Lietuvos, o bendras europinis sprendimas.
„Visada yra išlygų ir konsensusų“, – sakė ministras.
Jis taip pat ragino peržiūrėti jau dabar Baltarusijai paskelbtas sankcijas, kad šios veiktų.
Kaip vieną pavyzdžių jis įvardijo ES sankcijas vienam didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Anot ministro, jos neveikia tinkamai dėl sankcijose esančių išlygų, susijusių su ilgalaikių kontraktų įgyvendinimu.
„Aš manau, kad jeigu norima sankcijų efektyvumo, jos turėtų būti visaapimančios“, – teigė A.Anušauskas.
Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
