Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimąsi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.
„Siūlymų yra pačių įvairiausių (...), taip, siūlomas ir vienas iš tokių variantų – skolinimosi, tačiau kaštai skolos palūkanoms grąžinti siekia vieną milijardą per dešimtmetį. Tai čia yra tie patys (pinigai – BNS), kaip ir dabar, poreikis einamasis“, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Anušauskas, Vyriausybėje premjerės iniciatyva vykstant susitikimui dėl gynybos finansavimo.
„Diskusija yra produktyvi, nes visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – sakė jis.
Pasak jo, gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.
A.Anušausko teigimu, apsisprendus kai kuriuos projektus įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu, finansavimo poreikis keistųsi, tačiau dabartiniais duomenimis, minimiems projektams įgyvendinti jau kitąmet reikėtų papildomų 400 mln. eurų.
Jis pripažino, kad taip gynybos finansavimas viršytų 3 procentus BVP, šiuo metu jis siekia 2,75 procento.
Apie 2,52 proc. BVP gynybai šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, baigsiančio galioti kitąmet.
Pasak ministro, didžiausias finansavimo krašto apsaugos sistemai iššūkis kils artimiausius trejus – ketverius metus, o „vėliau tas spaudimas sumažėja“.
A.Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau detaliau to nekomentavo.
„Kalbame apie visus būdus“, – teigė jis, bet atsisakė pasakyti asmeninę nuomonę, kokiu būdu pats siūlytų didinti finansavimą krašto apsaugai.
Politikų, verslo atstovų ir profsąjungų susitikimas vyksta ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.
Vyriausybės vadovė I.Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.
Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.
Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.
