Laisvės partijai iki šiol nepavyko įgyvendinti pažadų dėl partnerystės – taip pat ir tos pačios lyties asmenų, mažo kiekio „žolės“ dekriminalizavimo.
Po to, kai laisviečiai pateikė ir Seime prieš Vyriausybės valią balsavo už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimą metams, didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – juos „nuteisė“, paskelbdami, kad partneriai sulaužė koalicijos sutartį.
Vienas anonimiškai su naujienų portalu TV3 kalbėjęs konservatorius tąsyk pareiškė, kad dabar jo atstovaujama politinė jėga nepersistengs ieškodama palaikymo Laisvės partijai svarbiais klausimais.
Esą dabar laisviečiai turės „šliaužti ant kelių ir sakyti, kad bus geri“.
Ar taip ir bus? A.Armonaitės teigimu, ieškant paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui panašiai jau ir buvo.
„Galėčiau atsakyti, kad jau ir dabar tą darėme. Nes telkėme paramą visais įmanomais būdais, kaip galėjome: ir opozicijoje, ir pozicijoje, nes tai mums ir buvo, ir yra, ir lieka viena svarbiausių programinių reformų.
Bet aš tiktai noriu pasakyti, kad, tarkime, LGBT žmonių partnerystės ar santykių reguliavimo, lygiateisiškumo klausimai nėra tokie, kurie taip greitai įvyksta.
Tai yra istoriniai pokyčiai ir sunku juos paserviruoti su 11 mandatų Seime. Kiek galėjome, iki šios minutės mes tikrai padarėme“, – laidai „15/15“ sakė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kažkas pavyksta, kažkas – ne
– Metai – jau pabaigon, tai galima apžvelgti ir sudėlioti taškus, kokie jie buvo. Tai ką pasakytumėte, kaip įvertintumėte?
– Tai buvo pirmiausia kupini iššūkių metai. Tiesą sakant, kaip ir praėję.
Bet šie pažymėti Vladimiro Putino kruvino karo Ukrainoje, kuris turėjo tiesiogines pasekmes ir mūsų visam regionui, ir Lietuvai, ir Lietuvos verslui, ir žmonėms – visiems.
Man atrodo, akivaizdu, jog mes tuos iššūkius įveikėme.
Mes įveikėme apskritai per dvejus metus ne vieną milžinišką iššūkį: ar tai būtų pandemija, ar tai būtų migrantai, ar tai būtų karas, jo pasekmės.
Einame į priekį ir žinome apie ateitį tik vieną dalyką – kad ji yra neapibrėžta.
Bet kol kas, man atrodo, Lietuva tuos sunkumus susitelkusi įveikė ir jau išmokome nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
Krizės yra valdomos labai panašiai, nepaisant jų tokios skirtingos prigimties.
Viena vertus, turi bendrauti su žmonėms, mano atveju – su verslu, nuraminti, išlošti laiko laikinomis priemonėmis, o tada stengtis įgyvendinti ilgalaikius sprendimus.
Mes tą darėme per pandemiją, mes tą darome dabar karo energetikoje.
Mes vykdome reformas, kurios apskritai svarbios Lietuvos ateičiai, nepaisant iššūkių.
Tai susikaupę einame į naujus metus ir žiūrėsime, ką atneš ateitis.
– Čia tokią gražesniąją paveikslo pusę parodėte apie tai, kaip viskas vyksta, reformos daromos ir panašiai. Tačiau daug kas ir nevyksta: ir iš suplanuotų darbų ne viską pavyko įgyvendinti, ir valdančiojoje koalicijoje tam tikrų nesutarimų esama, apskritai tas politinis fonas kupinas ganėtinai nemažų įtampų.
Tai kaip iš tos kritiškosios pusės viską vertintumėte?
– Man atrodo, kad politiniame procese yra natūralu, jog kažkas pavyksta ir kažkas nepavyksta.
Ir jeigu čia tas klausimas yra daugiau, gal apie ne mano, kaip ministrės, o kaip Laisvės partijos pirmininkės, reikalus, tai, natūralu, ir Laisvės partijai kai kas pavyko, kai kas – nepavyko.
Dviguba „V“ („w“ – asmenvardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis – 15min) – padaryta, pagalbinio apvaisinimo keistumai didžiausi – ištaisyti. Imtasi aplinkai svarbių pokyčių, kad klimatas mūsų mažiau keistųsi – iš Seimo iniciatyvos.
Bet kai kurie klausimai liko neišspręsti, nors jiems yra istorinis palaikymas. Tai aš tiesiog norėčiau matyti visada tas abi medalio puses.
Man norisi visada greičiau, visada daugiau ir rezultatyviau, bet Laisvės partijos Seimo narių yra vienuolika. Yra trys ministrai kabinete iš keturiolikos. Tai dirbame su tais resursais, kuriuos mums rinkėjai suteikia.
– Bet iš tiesų kertiniai jūsų rinkiminiai pažadai susiję su tais vadinamaisiais vertybiniais klausimais. Su jais atėjote ir ketinote traukti ne tik į savo frakcijos, bet ir apskritai į Seimo darbotvarkę.
Iš dalies tai pavyko. Bet iš didžiosios dalies visa tai kol kas bent jau yra baigęsi – per dvejus metus, jeigu taip apibūdintumėme ir įvertintumėme, savotišku šnipštu.
Civilinės partnerystės įstatymo projektas, žinoma, – Seime, bet jis pasieks geriausiu atveju tiktai pavasario sesijoje dar sykį Seimo plenarinių posėdžių salę. Turint minty, kad frakcijos atstovo teiktas Partnerystės įstatymo projektas apskritai žlugo...
Dėl kanapių dekriminalizavimo irgi toks neaiškumas. Tarsi vienas žingsnelis žengtas – po svarstymo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Bet Baudžiamojo kodekso pataisoms, atvirkščiai, nepritarta – ir irgi toks neaiškumas.
Kaip visa tai įvertintumėte? Aš suprantu, minite, kad nedidelė frakcija, čia daug ko padaryti negalite, koalicinėje sutartyje tas jau frazeologizmu tapęs žodžių junginys, jog sutarta nesutarti dėl tam tikrų dalykų.
Kaip kritiškai įvertintumėte viską, ką turite iš savo neįgyvendintos pažadų kraitės?
– Tai gal apie viską nuo pradžių. Aš jokiu būdu nesutinku, jeigu leisite, kad galima tą nueitą kelią kad ir vertybiniais šitais klausimais pavadinti šnipštu.
Kategoriškai nesutinku, nes mes turime matyti visą paveikslą, nuo ko mes pradėjome.
Jeigu kalbame, pavyzdžiui, apie partnerystę, civilinę sąjungą – galbūt toks didelis istorinis pokytis, kurio siekiame, mes pradėjome nuo to, kad šitas klausimas, LGBT žmonių problemų sprendimas, nebuvo apskritai Seimo darbotvarkėje. Jis nebuvo nacionalinėje darbotvarkėje.
Tai buvo nišiniu laikomas klausimas, kuris surinkdavo maksimum 29 balsus Seime. Aš buvau praėjusią kadenciją Seimo narė, teikiau pati tuos pasiūlymus, mačiau, kaip, kaip tai atrodo.
Dabar tai yra pagrindinės darbotvarkės dalimi. Ir jeigu mums seniau būdavo tiesiog sunku patekti į parlamentinę diskusiją, net ir šioje kadencijoje – pateikimai: gi pirmas pora balsų nepavyko, dabar mes jau esame sutelkę istoriškai didžiausią palaikymą – virš 60 balsų Seime. 64-66 – čia atskirai, kaip pažiūrėsi.
Tai yra didžiausia, ką mes gyvenime turėjome Lietuvos istorijoje.
Antras dalykas, mes jau esame parlamentinėje diskusijoje. Tai reiškia, kad komitetai svarsto ir apsvarstę šitą įstatymo projektą. Taip, mums trūksta iki sprendimų.
Tai aš nesutinku, kad tai yra šnipštas. Aš manau, tai yra labai daug. Aš nesutinku, kad mes su 11 mandatų nieko net negalėjome padaryti. Mes padarėme labai, labai daug.
Aš labai dėkinga esu koalicijos partneriams. Tikrai ir tiems, kurie, viena vertus, visada palaikė ir palaiko, bet, kita vertus, tiems, kurie išgirdo mus. Nes buvo individualių Seimo narių, kurie sakė: „Ne, ne, ne, aš balsavau prieš, ir aš balsuosiu prieš.“
Dabar jie ne tik balsuoja už, bet jie ir argumentuoja kitiems, kodėl yra reikalingi šitie pokyčiai.
– Bet lygiai taip pat radosi ir parlamentarų, kurie dalyvauja savivaldos rinkimuose ir aiškiai pasakė, kad pateikimo stadijoje balsavę už konkretų projektą dabar, jeigu jis atsirastų iki rinkimų Seimo darbotvarkėje, balsuotų prieš.
– Taip, tokių taip pat yra. Bet tiesiog jeigu mes matytumėme visą tą lauką, nuo ko mes atėjome, tai jis yra reikšmingai pasikeitęs.
