– Ar galimybių pasas suveikė taip, kaip turėjo suveikti, t.y. ar jo atsiradimas pasiteisino?
– Manau, kad pasiteisino.
Be to, džiugu, kad pavyko sklandžiai įgyvendinti pasiruošimo procesą.
Galimybių pasas vasaros metu nėra itin aktualus, bet tai yra gerai.
Pavyko atlaisvinti karantiną ir jo netaikyti.
Visgi, stebime skaičius, kurie rodo, kad apie 80 proc. naujų užsikrėtimų yra susiję su delta atmaina, kuri plinta daug greičiau.
Kadangi Lietuvoje turime skiepus, teisę pasirinkti gamintoją bei galimybių pasą, dėl to ruduo turėtų būti ramesnis.
Kai kurios šalys dar tik kuria tokius nacionalinius sertifikatus, o mes jau galime jais naudotis.
– Kodėl visuomenė galimybių pasą vertina gana skeptiškai?
– Dabar 2021 metų liepos pabaiga, taigi, kiek per anksti vertinti, ar šis įrankis pasiteisino, ar ne.
Tai matysime jau po visko, kada atsikvėpsime ir būsime galutinai įveikę virusą.
Lietuva nėra vienintelė valstybė, turinti tokį dokumentą.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia sanitarinis pasas.
O Danija buvo pirmoji šalis Europoje, startavusi su tokiu dokumentu.
Tai nėra kažkokia vertybė, tai yra įrankis, leidžiantis veikti ekonomikai.
Dėl šio įrankio galime neuždaryti žmonių veiklų.
Tokiu būdu galime džiaugtis veikiančiomis kavinėmis, žiūrėti gyvus koncertus ir panašiai.
Mes matome, kad visuomenė galimybių pasą vertina kontroversiškai. Be to, tai pastebima visame pasaulyje.
Mes matome, kad visuomenė galimybių pasą vertina kontroversiškai. Be to, tai pastebima visame pasaulyje.
– Ar šiandien jau galima garantuoti, kad asmenims, turintiems galimybių pasą, veikla rudenį nebus ribojama?
– Toks yra mūsų tikslas – pasiskiepijusių ar imunitetą turinčių žmonių nebausti ribojimais.
Duomenys rodo, kad dominuoja koronaviruso delta atmaina.
80 proc. iš naujų užsikrėtimų yra susiję su nevakcinuotais žmonėmis.
Remiantis duomenimis, į ligonines patenka net 95 proc. nevakcinuotų asmenų.
Akivaizdu, kad pandemija vyksta tarp nepasiskiepijusių žmonių. Kodėl mes turime karantino ribojimus taikyti tiems, kurie skiepijosi?
Aš manau, kad neturime. Galimybių pasas – įrankis, kuris padės tai reguliuoti.
Nepaisant to, tęsti skiepijimą yra svarbu. Žmonėms, kurie to nėra padarę dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dabar yra geras metas.
Dabar pasiskiepijus, dar spėtų susiformuoti imunitetas, leisiantis saugiau pasitikti rudenį.
– Ne kartą esate minėjusi, kad galimybių paso naudojimas plėsis. Kur ir kaip?
– Vyriausybė šiuos sprendimus priims netrukus.
Galimybių pasas yra skirtas ūkinių ir viešųjų paslaugų klientams, bet nepamirškime, kad ir jų teikėjai privalo būti pasiskiepiję.
Naujajame etape apie tai kalbėsime.
Svarbu paminėti ir tai, jog dedame pastangas lankstesniam galimybių paso išdavimui. Siekiame, kad jį išduotų ir šeimos gydytojas.
Taip pat jis galėtų būti prieinamas ne tik per programėlę ar Registrų centre.
Bus pokyčių ir dėl galiojimo laiko, kad nereikėtų jo atnaujinti kas savaitę. Dabar vyksta diskusija, kiek ilginti, t.y. iki mėnesio, o gal net neriboti.
Viskas priklausys nuo to, ar bus trečioji vakcinos dozė, nes tada atsirastų tikimybė keisti žmogaus imuniteto statusą.
Svarbiausia, kad viskas vyktų kuo paprasčiau.
Šiuo metu diskusija Lietuvoje yra apie tai, kad teikiamas prioritetas žmonėms, kurie užsikrečia koronavirusu ir patenka į ligonines.
Ilguoju laikotarpiu žvelgiant, jie užima kitų pacientų, sergančių kitomis ligomis, vietas.
Tai nėra sąžininga, nes turime nemokamus skiepus su galimybe rinktis gamintoją.
Atleiskite, bet šiuo atveju pasiskiepijusiems žmonėms apribojimai nebūtų pateisinami.
– Ar galimybių pasas galėtų būti savotiška alternatyva? Ar net susitarimas su visuomene vietoj karantino įvedimo?
– Taip. Galimybių pasas skirtas tam, kad nebūtų tokio karantino, kokį mes turėjome gruodžio–sausio mėnesiais, praėjusį pavasarį.
Tikslas yra neuždaryti ekonomikos, kultūros ir kitų veiklų.
Visi duomenys rodo, kad pandemija vyksta tarp nepaskiepytų žmonių.
