„Mes matome, kaip sunkiai vakarietiškos vertybės skinasi kelią ir koks tvirtas yra palaikymas rytietiškai bizūno, policinės valstybės politikai. Seime vakarietiškų vertybių koalicija daro viską, kad mes žmonių gyvenimų negriautume, kad įsiklausytume į tarptautinių organizacijų, ekspertų argumentus. Kiti gi daro viską, kad būtume visuose reitinguose, žemėlapiuose nupiešti šitoje sferoje su Rusija ir Baltarusija“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A.Armonaitė.
Seimas ketvirtadienį žengė tik pusę žingsnio į priekį dekriminalizuojant nedidelio kiekio kanapių turėjimą: atsakomybę už tai linkęs įrašyti į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), tačiau nesutiko braukti iš Baudžiamojo kodekso.
Ketvirtadienį per svarstymą už atitinkamą ANK pataisą balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 60, du susilaikė. Projektui pritarta valdančiųjų ir socialdemokratės Dovilės Šakalienės bei Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Mykolo Majausko balsais. Iš valdančiųjų prieš balsavo keli konservatoriai ir Liberalų sąjūdžio atstovai.
Tuo metu balsuojant dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kad už kanapių ir jų produktų turėjimą savo reikmėms nebebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 61 ir trys susilaikė. Rezultatą nusvėrė daugiau balsavime dalyvavusių opozicijos narių. Seimas nusprendė šį projektą grąžinti tobulinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
A.Armonaitė komentuodama situaciją pastebi, kad tokiu svarstomu reguliavimu Seimas iš esmės grįžtų į situaciją iki 2017 metų, kuomet už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų galėjo būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. ANK pakeitimai, po kurių už nedidelį kiekį narkotikų tapo galima taikyti tik baudžiamąją atsakomybę, buvo Seime priimti 2015 ir įsigaliojo 2017 metais.
„Mes toliau dirbame, kad šie pokyčiai įvyktų ir Lietuva priklausytų Vakarų, ne Rytų bendruomenei. Šiuo metu ANK jau numato, kad galima bausti pagal ANK, liko, deja, Baudžiamajame kodekse, ir šiuo metu tokia situacija, kokia buvo iki 2015 metų. Tokią (versiją) Seimas patvirtino, grįš į komitetą, toliau dirbsime, nenuleisime rankų“, – kalbėjo kanapių dekriminalizavimo siekiančios Laisvės partijos vadovė.
Klausiama, ar Laisvės partija paliks koaliciją, jei nesulauks partnerių palaikymo per balsavimą dėl priėmimo, A.Armonaitė teigė, kad ši diskusija „nėra perspektyvi“.
„Už Laisvės partiją žmonės balsavo, nes norėjo pokyčių, ir mūsų tikslas yra pokyčiai, o ne ginčai, šauksmai, kaltinimai ir panašiai. Mes žinome, kad argumentai yra mūsų pusėje, ir anksčiau ar vėliau šitie sprendimai bus priimti, tiesiog mes dirbam, kad būtų anksčiau, ne vėliau, o Rytų botago koalicija dirba priešingai“, – pažymėjo Laisvės partijos vadovė.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.
Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.
