„Aš manau, kad jei būtų priimtas Seime partnerystės įstatymas ir prezidentas nepasirašytų to įstatymo, mes turėtumėme tikriausiai tarptautinį skandalą. Aišku, norime priimti pirmiausiai Seime ir lauksime prezidento parašo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
Ji kartojo pasigendanti iš prezidento tvirtesnės pozicijos dėl europietiškų vertybių gynimo kalbant apie nevaisingas, nesusituokusias, LGBT poras.
„Man asmeniškai tai labai liūdna, nes prezidentai Lietuvoje turi milžiniškus autoritetus, turi labai didelį palaikymą, didelę galią. Jei su savo palaikymu prezidentas atsistotų žmogaus teisių pusėje ir vidaus politikoje, ne tik užsienio politikoje, Lietuva tikrai žmogaus orumo sprendimus priimtų lengviau“, – kalbėjo ministrė.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Prezidentas iki šiol nėra išreiškęs pozicijos, ar pritartų tokiam įstatymui, ar jį vis dėlto vetuotų. Savo vertinimą šalies vadovas žada po galutinio balsavimo.
Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.
Tuo metu A.Armonaitė konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymą balsuojant dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto grįžti prie anksčiau teiktų Civilinio kodekso pataisų, įteisinant „artimojo ryšio“ sąvoką, pavadino nenuoširdžiu.
„Abejoju, ar tai yra nuoširdu. Pats artimo ryšio įstatymas yra latentinės homofobijos manifestas, užslėptos turiu omeny. Jis jau yra prakritęs vieną kartą, tai nėra tas kelias, kurį Lietuva turėtų rinktis kalbant apie žmonių orumą“, – tvirtino ji.
Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
