Vokietijos pozicija: Lietuvoje – tik pusė brigados
Pasak jos, dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai.
„Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu. (...) Mums reikia kovai pasiruošusios brigados, kurios dalis nuolatos būtų dislokuojama Lietuvoje ir dalis – Vokietijoje, ir kurios dislokavimas būtų dienų klausimas“, – po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu žurnalistams Berlyne sakė A.Baerbock.
Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu. Mums reikia kovai pasiruošusios brigados, kurios dalis nuolatos būtų dislokuojama Lietuvoje ir dalis – Vokietijoje, ir kurios dislokavimas būtų dienų klausimas
Tą patį A.Baerbock pakartojo perklausta, ar Vokietijos kariai bus dislokuoti Lietuvoje taip, kaip pastaroji tikisi. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje reikia daugiau ilgalaikės infrastruktūros sąjungininkams priimti.
„Mums reikia ilgalaikės infrastruktūros, kad galėtume dislokuoti kovai parengtą brigadą. Ir, kaip jau sakiau, dalis jos bus Lietuvoje, bet kita dalis – Vokietijoje, ir ji galės būti perkelta per kelias dienas“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.
Vokietija vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, o šiemet Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pažadėjo stiprinti buvimą regione.
G.Landsbergis kalba kitaip
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas. Šis vienetas Lietuvoje buvo dislokuotas prieš kelis mėnesius.
Vilnius siekia, jog šalyje būtų nuolat dislokuojama pilnos sudėties rotacinė brigada, ir siekia aiškaus Berlyno įsipareigojimo šiuo klausimu.
Pasak G.Landsbergio, tai buvo numatyta ir Vokietijos ministrės minimame susitarime tarp G.Nausėdos ir O.Scholzo.
„Mes sutarėme, kad nuolatos Lietuvoje dislokuota kovai pasiruošusi rotacinė Vokietijos brigada yra mūsų bendras tikslas“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis tvirtino, kad išvysčiusi infrastruktūrą, Lietuva bus pasirengusi pilnos sudėties Vokietijos brigadą priimti 2026 metais.
Pasak ministro, vienintelis pagrįstas būdas keisti Rusijos elgesį yra „daugiau NATO karių Baltijos šalyse“.
A.Baerbock tvirtino, jog Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso rytinio Aljanso sparno saugumui.
„Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė ji.
Vokietijos kariai yra dislokuojami Jonavos rajone, Rukloje, iš viso jų Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis.
