„Visuomenė turėtų jaustis saugiai, nes mūsų pareigūnai dirba profesionaliai ir dirba su tarptautinėmis organizacijomis tam, kad tie asmenys būtų identifikuoti ir atitinkamai būtų daromi sprendimai, taip pat būtų imamasi tam tikrų veiksmų tam, kad mūsų visuomenė būtų saugi“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas LRT Radijui penktadienio rytą teigė, kad yra indikacijų, jog į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai pateko iki keturiolikos migrantų, siejamų su teroristinėmis organizacijomis.
„Yra indikacijos dėl maždaug 13–14 asmenų, kad yra įtarimai, jog jie turėjo ryšių su tam tikromis teroristinėmis organizacijomis. Dėl trijų asmenų viskas yra nustatyta, vienas jų yra išsiųstas, kiti – laukia savo eilės būti išsiųsti. Dėl kitų dar vykdoma patikrinimo procedūra. Jie yra izoliuoti ir atskirti nuo kitų esančių nelegalių migrantų“, – LRT Radijui sakė jis.
Savivaldybės išleido per 800 tūkst. eurų
Penktadienio rytą ministrė susitiko su savivaldybių, kurios suteikė pagalbą valstybei susidūrus su migracijos krize, vadovais.
A.Bilotaitė penktadienį patikino, kad visos išlaidos, sudariusios apie 800 tūkst. eurų, migrantus priglaudusioms savivaldybėms jau yra kompensuotos.
Tiesa, vėliau Vidaus reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad išlaidos ne yra, bet bus kompensuotis.
„Esame iškėlę visus migrantus iš savivaldybių patalpų, visos išlaidos savivaldybėms kompensuotos“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.
A.Bilotaitės teigimu, iš viso buvo 12 tokių savivaldybių.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, savivaldybių suteiktose patalpose buvo apgyvendinti 684 migrantai: Ignalinos rajone – 186 asmenys, Šalčininkų rajone – 30 asmenų, Varėnos rajone – 149 asmenys, Alytaus rajone – 167 asmenys, Alytaus mieste – 71 asmuo, Lazdijų rajone – 81 asmuo.
Priėmusios migrantus savivaldybės turėjo ne tik skirti patalpas, bet taip pat užtikrinti maitinimą, pasirūpinti medicinine pagalba.
A.Miškinienė: trūko bendradarbiavimo
Po susitikimo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė žurnalistams sakė, kad su ministerija trūko konstruktyvaus, aiškaus bendradarbiavimo, komunikacijos, greitų atsakymų į klausimus.
Anot A.Miškinienės, neaiškumų būta ir dėl išlaidų, esą nežinota, ar jos – rajono žmonių ir kentės jų poreikiai, ar jos bus kompensuotos valstybės.
„Į šį klausimą atsakymą gavome gana vėlai“, – sakė ji.
Varėnos rajono meras Algis Kašėta žurnalistams sakė, kad jis susitikime linkėjo VRM išmokti pamokas, susijusias su tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir greitu reagavimu.
„Mes operatyviai sprendėme problemas vietiniame lygmenyje ir to pasigedome aukštesniajame, bet aš tikiuosi, kad labai buvo naudinga valstybei. Taip pat mums, savivaldai, praeiti šitą nelengvą etapą“, – sakė meras.
Rengs naują krizių valdymo modelį
Ministrė penktadienį pabrėžė, kad jeigu bus panašių situacijų, savivaldybių patirtos išlaidos bus kompensuojamos ir ateityje.
„Svarbu ne tik pasikalbėti ir aptarti, bet ir išmokti tas pamokas. Tų pamokų buvo ne viena, buvo ne vieni organizuoti mokymai – pratybos įvairios, bet, deja, gyvenimas pamokė, kad realybėje yra situacija kitokia, gyvenimas yra gyvenimas. O kai yra realybė, reikia tvarkytis, be to, reikia tvarkytis čia ir dabar“, – kalbėjo ji.
Anot jos, krizė parodė, kad reikalingi pokyčiai – todėl šiuo metu yra parengtas krizių valdymo koncepcijos modelis – pavasario sesijos metu planuojama pateikti konkrečius įstatymų projektus, kurie leistų suformuoti naują krizių valdymo modelį.
„Jis leis žymiai lanksčiau reaguoti į esamus iššūkius“, – aiškino ministrė.
Ką konkrečiai siūlys, penktadienį ministrė nedetalizavo.
