A. Bilotaitė pabrėžė, kad šiuo metu yra išsiųstos užklausos visoms šalies savivaldybėms, kurių prašoma įvertinti savo galimybes priimti migrantus ir pateikti papildomų lėšų ar kitų resursų poreikį, kad tai būtų galima padaryti.
Šiuos duomenis savivaldybės turėtų pateikti iki trečiadienio.
„Mes tikrai suprantame, kad tai nėra vien tik pasienio savivaldybių atsakomybė ir našta neturėtų būti užkraunama vien tiktai joms“, – sakė ministrė.
„Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir čia mes negalime pasakyti man priklauso tai daryti, ar nepriklauso“, – pridūrė ji.
Pastarosiomis dienomis atvykstančius migrantus dabar tenka priimti savivaldybėms, kur užsieniečiai privalo karantinuotis dešimt dienų, tačiau greitai tai galės būti daroma specialiame palapinių miestelyje.
„Planuojama organizuoti palapinių miestelį, teritorijoje, kurioje nebūtų aplinkui tankiai gyvenamų teritorijų, ten bus aptverta tvora ir pastatytos palapinės, kuriose bus užtikrinti baziniai gyvenimo poreikiai“, – sakė A.Bilotaitė.
Anot jos, kadangi šalyje dėl migrantų antplūdžio penktadienį buvo paskelbta ekstremali situacija, tai leidžia palapinių miestelį įrengti iš valstybės rezerve esančių palapinių.
Tikslios vietovės, kurioje bus įkurtas miestelis, ministrė kol kas negalėjo pasakyti ir teigė, kad ji renkamasi vertinant vandens, elektros ir kitų būtinų resursų prieinamumą. Taip pat ji neįvardino ir tikslaus skaičiaus žmonių, kuriuos miestelis galėtų priimti.
„Aš dabar negalėčiau, dėl jautrios informacijos, dabar įvardinti skaičiaus, nes manau, kad mūsų nedraugiškos šalies kaimynai klausosi ir pagal tai dėlioja turbūt savo strategiją irgi, bet tai yra tūkstančius siekiantis skaičius“, – teigė A. Bilotaitė.
„Ir tikrai miestelis stovės, bus pasiruošęs ir tikrai bus užtikrinta tvora, apsauga“, – patikino ji.
Šis miestelis turėtų atsirasti greičiau nei iki kitos savaitės.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad būtų pasitelkiamos ir kitos atsako priemonės, kurios galėtų padėti atgrasyti migrantus nuo atvykimo į mūsų šalį.
„Tai nėra paprasta ekstremali situacija, tai, kas vyksta prieš Lietuvą yra labai rimti dalykai. Baltarusijos režimas yra rimtai nusiteikęs, daro labai rimtą poveikį ir mes turime pateikti labai aiškų atsaką“, – sakė A.Bilotaitė.
Ji pabrėžė, kad šis atsakas turėtų susidaryti iš sustiprintos pasienio apsaugos, užtikrinant ir fizinės apsaugos priemones, svarstoma ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų pasitelkimas.
Taip pat šiuo metu yra dirbama ties prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso paspartinimo, kuris turėtų būti sutrumpintas maksimaliai.
„Per dešimt dienų turėtų būti išnagrinėjami prašymai“, – sakė ministrė.
Pasak jos, šiuo metu jau turima tam tikrų duomenų, kad dalis atvykstančių užsieniečių gali būti atvežami iš Baltarusijoje veikiančių registracijos centrų, dalis – galėjo studijuoti Baltarusijoje ir vėliau, pasitelkus įvairias priemones, nukreipti į Lietuvą.
„Tai yra sąmoningi, gerai organizuoti veiksmai prieš Lietuvą“, – pabrėžė A. Bilotaitė.
Jos teigimu, taip pat šią savaitę išvyks delegacijos į Bagdadą ir Stambulą, kurios turėtų užmegzti dvišalius santykius su Iraku, o tai, savo ruožtu, turėtų paspartinti migrantų grąžinimo į jų kilmės šalis procedūras.
Kol kas, anot ministrės, prieglobstis Lietuvoje nebuvo suteiktas nė vienam pastaruoju metu atvykusiam migrantui, tačiau nė vienas nebuvo ir deportuotas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet pasienyje su Baltarusija šiemet jau sulaikyti 1 232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų iš Baltarusijos srauto Vyriausybė penktadienį valstybės mastu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Ministrė ir kiti Lietuvos pareigūnai šią situaciją yra pavadinę prieš Lietuvą nukreipto hibridinio karo veiksmais.
