„Mes sutarėme, kad europinės teisės ir migracijos pokyčiai yra reikalingi, sutarėme, kad yra būtina burti aljansą arba šalių, kurios palaiko, kad tie pokyčiai yra reikalingi, sambūrį ir tas yra daroma“, – po susitikimo žurnalistams sakė A.Bilotaitė.
„Šio vizito vienas iš tikslų ir yra tas telkimas ir labai džiaugiuosi, kad turime Danijos palaikymą“, – pridūrė ji.
Su Danijos imigracijos ir integracijos ministru Mattiasu Tesfaye ji aptarė neteisėtos migracijos krizę, taip pat apie Danijos patirtį tvarkantis su migracijos krize, kuri šalį buvo ištikusi prieš keletą metų.
„Aptarėme, kaip mes galėtume dar labiau sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienas ir tam pirmiausia svarbus yra fizinis barjeras ir tikrai dėl to sutarėme, kad fizinis barjeras turi būti statomas ir tai yra ne tik Lietuvos reikalas bet visos ES“, – kalbėjo Lietuvos ministrė.
Ji sakė su Danijos kolega kalbėjusi apie Lietuvos siūlymus dėl migracijos politikos, kurie leistų šalims gintis nuo tokių situacijų kaip ši, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuva.
„Labai svarbu tokioje situacijoje bendra ES pozicija, bendras veikimas ir netoleravimas. Tą mes jaučiame paramą iš visos ES ir esame dėkingi ir Danijai už palaikymą ir supratimą“, – sakė A.Bilotaitė.
A.Bilotaitė: šąlant orams Lietuva nekeis migrantų neįleidimo strategijos
Šąlant orams Lietuva neplanuoja keisti migrantų neįleidimo strategijos, bet pagalba jiems bus teikiama, sako vidaus reikalų ministrė.
„Strategija bus tokia, kokia yra, mes jos tikrai nekeisime, todėl, kad yra priimtas sprendimas ginti savo sienas ir mes jas ginsime – tą turiu aiškiai patikinti“, – teigė ji.
„Bet, žinoma, humanitarinė pagalba – ji turi būti suteikiama ir bus teikiama“, – pridūrė ji.
Žinoma, humanitarinė pagalba – ji turi būti suteikiama ir bus teikiama.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.
Po šio sprendimo buvo atvejų, kai migrantai įstrigdavo pasienyje, kai Baltarusijos pareigūnai nesutikdavo įsileisti šių žmonių grįžti atgal į šalies gilumą.
Lenkijoje tokia migrantų grupė prie sienos gyveno kelias savaites, o šalis sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynėjų.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
