„Ir toliau remsime Lukašenkos režimo persekiojamus Baltarusijos piliečius ir opoziciją. Darome viską, siekdami suderinti nacionalinio saugumo interesus ir pareigą priimti kaimyninės šalies piliečius, kuriems reikalinga pagalba“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) trečiadienį išplatintame pranešime cituojama A.Bilotaitė.
Seimas antradienį priėmė įstatymą, dėl karo Ukrainoje numatantį nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems jos nustatytos lengvesnės. Skirtingas sankcijas rusams ir baltarusiams kritikuoja Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės vetuoti įstatymą.
Įstatyme nustatyta, kad nebus priimami baltarusių prašymai išduoti Lietuvos vizas, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tuo metu Rusijos piliečiams galios daugiau sankcijų, neturintys leidimo gyventi Lietuvoje rusai metus negalės įsigyti čia nekilnojamojo turto ir pan.
Kaip pranešė VRM, A.Bilotaitės ir S.Cichanouskajos susitikime sutarta didinti Lietuvoje gyvenančių baltarusių informuotumą, suburti reguliaraus formato grupę, kuri svarstys praktinius klausimus, susijusius su baltarusių gyvenimu Lietuvoje.
„Mes sutarėme dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir klausimų, tokių, sakyčiau, procedūrinių, kurie iškyla, ir viso to buvimo ant vieno lapo. Sutarėme, kad atsiras tokia grupė, formatas, kuriame dalyvaus mūsų ministerijos žmonės, Migracijos departamentas, ir spręsime einamuosius klausimus“, – vėliau BNS sakė A.Bilotaitė.
Pasak jos, taip pat svarstoma, jei bus toks poreikis, į darbo grupę įtraukti ir Užsienio reikalų ministerijos atstovus.
„Jei bus poreikis kitų institucijų, įtrauksime ir jas, tikslas kuo greičiau spręsti klausimus, kylančias problemas. Tam tikri klausimai buvo techniniai, procedūriniai, kuriuos galima išspręst, susitikime dalyvavo ir Migracijos departamento vadovė, ji pasakė, kad mato veiksmus, ką jau gali imti ir padaryti“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 49 tūkst. Baltarusijos piliečių, palyginimui – 2020 metais jų buvo apie 18 tūkstančių. Pranešime nurodoma, kad absoliuti dauguma baltarusių turi leidimą laikinai gyventi, beveik 70 proc. jų turi nuolatinį pajamų šaltinį Lietuvoje. Apie 5 tūkst. Baltarusijos piliečių pasinaudojo Lietuvos pasiūlyta supaprastinto darbo jėgos perkėlimo programa, laukiama atvykstant dar 1000 darbuotojų iš Baltarusijos.
Baltarusijos piliečių migracija į Lietuvą išaugo po Vakarų nepripažįstamų 2020 metų rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimų, po kurių Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmėsi masinių represijų prieš protestuotojus, antrąją migracijos bangą lėmė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
S.Cichanouskaja į Vilnių persikėlė taip pat po 2020 metų prezidento rinkimų.
Baltarusijos pilietinė visuomenė ir Vakarų šalys ją laiko šių rinkimų laimėtoja, nors režimas nugalėtoju paskelbė ilgametį autoritarą A.Lukašenką.
Šių metų kovą Baltarusijos sostinės teismas už akių S.Cichanouskajai skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Ji apkaltinta valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“, ekstremistinės organizacijos kūrimu ir vadovavimu jai.
