„Nenuspėjama kaimynystė – užkoduotos ekstremalios situacijos ne tik Lietuvai, bet visai Europos Sąjungai. Stipriname pasirengimą jų valdymui nacionaliniu lygmeniu, tačiau turime koordinuotai veikti ir visos Europos mastu“, – ministerijos pranešime cituojama A.Bilotaitė.
Ji, pasak ministerijos, per susitikimą atkreipė dėmesį į pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir civilinės saugos svarbą bei pristatė Lietuvos patirtis ir veiksmus, siekiant gerinti krizių valdymą bei koordinavimą.
Civilinės saugos klausimams ypatingą dėmesį skiria ir pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Prancūzija.
Lietuvos ministrės teigimu, geopolitiniai iššūkiai – Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, panaudojant migrantus, agresyvus Rusijos karinės jėgos demonstravimas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje, nesaugios Astravo atominės elektrinės eksploatavimas – įpareigoja nelaimių prevencijai ir parengties bei reagavimo priemonėms skirti ypatingą dėmesį.
Ministrė pažymėjo, kad ilgus metus ekstremalių situacijų valdymui ir civilinei saugai nebuvo skiriama deramo dėmesio, todėl dabar, tvyrant realioms grėsmėms, reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų.
Pastangos stiprinti prevencijos, pasirengimo ir reagavimo pajėgumus didinamos ir ES lygiu. Per pastaruosius dvejus metus Lietuva per ES civilinės saugos mechanizmą pagalbą teikė 17 kartų. Susidūrusi su hibridine ataka ir neteisėtų migrantų srautais iš Baltarusijos per šį mechanizmą Lietuva 2021 metų liepos-spalio mėnesiais sulaukė pagalbos siūlymų iš 20 šalių.
ES lygiu toliau plėtojamas civilinės saugos rezervas „rescEU“. Šis rezervas būtų naudojamas tuo atveju, kai turimi valstybių narių nacionaliniai pajėgumai nepakankami.
Rezervo „rescEU“ pajėgumai bus telkiami keliose valstybėse narėse, juos bendrai finansuos ES. Lietuva siekia pajėgumų, skirtų atsakui į CBRN (cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio) incidentus, telkimo (centro steigimo). Šiuo metu Lietuva kuria nacionalinius CBRN pajėgumus – švarinimo modulius.
