Pasak A.Bilotaitės, akivaizdu, kad būtinas specifinis teisinis reguliavimas, kuris leistų ES valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą atsaką migracijos instrumentalizavimo ir hibridinės atakos atvejais.
Ji atkreipė dėmesį, kad jau beveik metus apie tai kalbama, o ES teisė dar nesudaro galimybės šalims narėms apsiginti nuo Baltarusijos režimo hibridinių atakų prie išorinės ES sienos ir neužkerta kelio piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema.
„Priemonės, kurių ėmėmės nacionaliniu lygiu, buvo vienintelis veiksmingas būdas Lukašenkos planui sužlugdyti. Visada dėl savo sprendimų konsultavomės su Europos Komisija ir tai darysime toliau“, – tvirtino A.Bilotaitė.
Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
Migrantų srautą sustabdyti pavyko pernai rugpjūčio pradžioje pradėjus taikyti vadinamąją apgręžimo politiką, tačiau ji sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.
Birželio 30 dieną šis teismas paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Vidaus reikalų ministrė savo ruožtu sakė, kad Lietuva turi gintis ir neatsitrauks nuo savo sprendimų dėl migrantų.
ES vidaus reikalų ministrai Prahoje taip pat aptars regiono saugumo, pagalbos Ukrainai ir Moldovai, vaikų seksualinio išnaudojimo internete užkardymo klausimus, bus ieškoma būdų stiprinti pastangas tiriant karo nusikaltimus, išminuojant Ukrainos teritorijas.
Prahoje A.Bilotaitė pasirašys susitarimą su Slovakija dėl bendradarbiavimo pasienyje su Ukraina, siekiant užkirsti kelią neteisėtam ginklų patekimui į ES.
