„Mes esame numatę kelias sprendimų kryptis. Pirmas sprendimas susijęs su ilgalaike perspektyva. Mūsų tikslas – padengti visą sieną su Baltarusija stebėjimo sistemomis. Todėl šiandien pavedžiau, kad būtų paruoštas poreikių ir galimybių planas, kad siena būtų kuo skubiau padengta stebėjimo sistema“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Bilotaitė.
„Noriu patikinti, kad politinė valia tam yra tiek iš premjerės, tiek iš Vyriausybės pusės. Tikrai bus rasti visi finansiniai resursai, kad siena kuo skubiau būtų padengta“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, ties visu pasieniu su Baltarusija įdiegti stebėjimo sistemas norima daugiausia per artimiausius dvejus metus.
Pasak ministrės, šiuo metu stebėjimo sistemomis padengta tik 38 proc. pasienio.
Sienos stebėjimo sistema, anot ministrės, padengti visą ruožą kainuotų 38 mln. eurų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas taip pat pažymėjo, kad šiemet pasieniečiai ketina įsisavinti jiems skirtus 10 mln. eurų finansinius asignavimus ir tikisi iki metų pabaigos įgyvendinti projektus, po kurių stebėjimo sistemomis būtų padengta jau apie 55 proc. sienos su Baltarusija.
Anot jo, 38 mln. eurų reikėtų padengti likusiems 45 procentams sienos.
A.Bilotaitė taip pat teigė, kad „trumpuoju laikotarpiu“ jau dabar stiprinama pasienio su Baltarusija apsauga.
„Jau yra vykdomi tam tikri veiksmai. Jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga. Mes jau šiuo metu rengiame valstybės sienos priedangos plano atnaujinimą ir svarstome jo aktyvinimą. Tai reiškia, kad įsijungus šitam planui būtų įtrauktos ir kitos institucijos, kurios įsitrauktų į sienos apsaugos organizavimą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga.
Be kita ko, ji sakė, kad susitvarkyti su nelegalių migrantų srautais galėtų padėti ir savivaldybės, sprendžiant jų laikino apgyvendinimo problemą, taip pat teigė, kad Lietuva tvarkytis su iššūkiais pasienyje su Baltarusija gali padėti ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.
Ministrė pasakojo, kad šiuo metu stebimas išaugę ne tik kontrabandos, bet nelegalių migrantų skaičiai ir tai gali būti susiję su Baltarusijos režimo veikla.
„Šiuo metu turime aiškius signalus, kad yra problemų, nes paskutiniu metu stebime nelegalios migracijos srautus ir ta tendencija tokia, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį mes turime 178 nelegalius migrantus, kurie pateko iš Baltarusijos. Jeigu lygintume su praėjusiais metais, tai tas skaičius yra ženkliai išaugęs“, – teigė A.Bilotaitė.
„Panašu, kad už tam tikrą mokestį, mūsų žiniomis, tie žmonės atgabenami prie Lietuvos sienos ir organizuotai patenka į Lietuvą (...) Akivaizdu, kad Baltarusijos pareigūnai tame irgi lyg ir dalyvauja“, – pridūrė ji.
VSAT vado R.Liubajevo nuomone, Baltarusijos pareigūnai greičiausiai tokiais veiksmais siekia daryti politinį spaudimą Lietuvai ir Europos Sąjungai, kad šios sušvelnintų savo poziciją režimo atžvilgiu.
„Iš tikrųjų tai yra vienas iš politinio poveikio metodų, siekiant sušvelninti Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių poziciją Baltarusijos atžvilgiu“, – teigė pasieniečių vadas.
Anot jo, nuo pernai gruodžio 20 dienos, kai Baltarusija apribojo savo piliečių teises laisvai kirsti valstybės sieną, taip pat buvo sulaikyti ir 28 baltarusiai, tačiau dėl išaugusio jų skaičiaus pasieniečiams rūpesčių nekyla.
„Tie žmonės pateikė prašymus dėl prieglobsčio ir šiuo atveju didelio susirūpinimo dėl Balatrusijos piliečių atvykimo ir prašymo suteikti prieglobstį, mes neturime, kadangi matome, kad jie bėga nuo represinio režimo persekiojimo“, – pabrėžė R.Liubajevas.
Ministrės teigimu, žadama imtis priemonių, kad migracijos sistema Lietuvoje nebūtų patraukli atvykėliams.
„Mes šiuo metu matome, kad yra tam tikra problema ir kad ta pati migrantų organizavimo schema yra tokia, kad ji sukuria patrauklumo įspūdį. Tai mūsų yra aiškus sprendimas sukurti tokią sistemą, kad ji nėra patraukli, kad būtų aiškus signalas, jog nėra patrauklu atvykti į Lietuvą“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Tiek ministrė, tiek VSAT vadas pažymėjo, kad vienas iš sprendimų galėtų būti Užsieniečių registracijos centruose apgyvendintų migrantų laisvės judėti apribojimas, taip apsisaugojant nuo atvejų, kai jie iš centrų pasišalina ir bando patekti į Vakarų Europą.
Lietuvos pasienio ruožas su Baltarusija siekia 680 kilometrų.
