Birželio 10 d. Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti iš pareigų mero pavaduotoją Tadą Bartkų, o dėl kito vicemero paskyrimo sprendimas nepriimtas iki šiol. „Keturis mėnesius kardinalių politinių nesutarimų draskoma Šilalės rajono taryba nesugeba rasti išeities iš aklavietės, tad atsiranda pagrindas tiesioginiam valdymui, tačiau tai kraštutinė priemonė. Politikai turi elgtis atsakingai, todėl raginu kuo greičiau susitarti dėl mero pavaduotojo paskyrimo Šilalės rajono savivaldybėje. „Sostų karai“ brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams ir yra niekam nenaudingi“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Vidaus reikalų ministerijoje prie bendro stalo susėdę oponentai sutarė išnaudoti paskutinę galimybę ir iki spalio 18 d. rasti kompromisinius sprendimus, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per 2 mėnesius nuo mero pavaduotojo įgaliojimų nutrūkimo dienos paskirti mero pavaduotoją. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Siūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo Seimui teikia Vyriausybė, tuomet Seimas priima galutinį sprendimą.
Eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai numatomi 2023 m. pavasarį. Jeigu būtų įvestas tiesioginis valdymas, reikėtų organizuoti priešlaikinius mero rinkimus. Tokiu atveju kadencija truktų apie 8–9 mėnesius. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Šilalėje yra apie 20 tūkst. rinkėjų, todėl priešlaikinių rinkimų kaina galėtų siekti apie 500 tūkst. eurų.
