Ji taip sakė penktadienį po Vilniuje surengtos „Sienų valdymo konferencijos, kurioje lankėsi kelių dešimčių šalių delegacijos, 15 ES ministrų ir eurokomisarė Ylva Johansson.
„Situacija rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje nėra paprasta migrantų krizė, tai hibridinė ataka, organizuojama Baltarusijos režimo, naudojantis migracija kaip instrumentu politiniam spaudimui“, – žurnalistams teigė A.Bilotaitė.
„Tradicinės sienos kontrolės priemonės nėra pakankamos. Efektyviai apsaugai reikalingi nauji sienos kontrolės standartai ir teisinės priemonės kovoti su hibridinėmis atakomis“, – sakė ji.
Teisė apsiginti
Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson prieš konferenciją pareiškė, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.
„Išstūmimai yra akivaizdžiai neteisėti. Žmonės turi teisę prašytis prieglobsčio“, – penktadienį teigė politikė.
Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami į Baltarusiją.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, jos ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Tuo metu žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.
Paklausta, ar Lietuvos vykdoma politika iš esmės skiriasi nuo išstūmimų, A.Bilotaitė teigė, kad esamoje situacijoje sąvokos „neturi didelės reikšmės“, o Lietuva turi turėti instrumentus gintis nuo hibridines atakos.
„Kai vyksta įprasta migracija, tai yra viena, bet, esant hibridinei atakai, (...) šalims narėms privalo būti suteikti instrumentai gintis ir saugoti savo šalių nacionalinį saugumą taip pat ginti ES, kadangi didžioji dalis asmenų turi tikslą patekti į kitas ES šalis“, – aiškino ministrė.
Ji pabrėžė, kad „šita priemonė pasiteisino“.
Bendra deklaracija
Europos vidaus ir migracijos ministrai „Sienų valdymo konferencijoje“ Valdovų rūmuose penktadienį aptarė ES sienos apsaugos ir migracijos politikos klausimus.
Renginio dalyviai iš Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Danijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos priėmė bendrą pareiškimą.
Jame teigiama, kad išorinių Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės apsauga yra bendra šalių atsakomybė, o Bendrija turėtų finansiškai remti priemones apsaugai užtikrinti.
Tarp tokių priemonių dokumente nurodoma fizinio barjero statyba, kitos mobilios ir stacionarios infrastruktūros priemonės.
Graikijos migracijos ministras Notis Mitarachis akcentavo būtinybę apsaugoti ne tik sausumos, bet ir jūrų sienas.
Tuo metu Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris teigė, kad migracija yra iššūkis visai ES, nes kitos Bendrijos narės susiduria su antrine migracija.
„Norime tvirtos išorės sienų apsaugos, nuoseklaus grąžinimo, greitų ir veiksmingų procedūrų, kovos su neteisėta žmonių kontrabanda“, – dėstė jis.
Į Lietuvą pernai neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.
