A.Bilotaitė susitikime su Vokietijos vidaus reikalų ministre Nancy Faeser ir Federalinės policijos vadovu Dieteriu Rommannu pristatė priemones, kurių Lietuva ėmėsi stabdydama neteisėtą migraciją ir reaguodama į su išaugusiais darbo migracijos srautais susijusias grėsmes.
„Vokietija yra mūsų strateginė partnerė gynybos ir saugumo srityje. Su neteisėta migracija susiję iššūkiai daro mus dar stipresniais sąjungininkais. Milžiniškų pastangų dėka neteisėta migracija iš Baltarusijos per Lietuvą suvaldyta – Lietuvos pasieniečiai užkardė beveik 22 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti ES išorės sieną. Daugumos migrantų tikslas – Vokietija, todėl akivaizdu, kad gindami savo sieną apsaugome ir Vokietiją“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojama A.Bilotaitė.
Anot pranešimo, Vokietija imasi griežtinti imigracijos politiką, atsisakydama ankstesnės atvirų durų politikos, nes atvykstančių pabėgėlių skaičius darosi per didelis. Spalio mėnesį į šią šalį atvyko 112 tūkst. neteisėtų migrantų, padaugėjo žmonių neteisėto gabenimo atvejų, smurtinių nusikaltimų.
Pasak VRM, Vokietijos vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi priemonių, jomis siekiama lengviau deportuoti neteisėtus migrantus, riboti jų judėjimo laisvę, išmokas. Vokietija kartu su Lenkija, Čekija, Šveicarija ir Austrija taip pat ėmėsi papildomų sienų kontrolės priemonių. Tai sumažino neteisėtų migrantų srautą nuo 700 iki 250 atvejų per dieną.
A.Bilotaitė taip pat pristatė Lietuvos inicijuoto regioninio bendradarbiavimo patirtis ir priemones siekiant suvaldyti neteisėtą migraciją. Ministrės iniciatyva suburtas šešių regiono valstybių – Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrų bendradarbiavimo formatas leidžia operatyviai keistis informacija ir reaguoti į instrumentalizuotą migraciją iš Rusijos ir Baltarusijos.
Pasak ministerijos, Lietuva taip pat stiprina kovą su neteisėtu žmonių gabenimu – šiemet pradėti 128 ikiteisminiai tyrimai. Iššūkius kelia ir legali darbo migracija. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkst. ribą.
Šiemet į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, daugiausia iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos, Tadžikistano, Kazachstano, Azerbaidžano ir Indijos. Daugiau nei 16 tūkst. užsieniečių dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausta atvykti į Lietuvą.
Pasak ministrės, sprendžiant darbo jėgos problemą, svarbu efektyviau reguliuoti darbo migracijos srautus ir nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui.
Reaguodama į piktnaudžiavimą užsieniečių įdarbinimo procedūromis, VRM siūlo adaptuoti migracijos politiką atsižvelgiant į grėsmes – planuojama mažinti išorės paslaugų teikėjo centrų, griežtinti užsieniečių įdarbinimo bei gyvenimo kontrolę, įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus, susijusius su integracija bei valstybinės kalbos mokėjimu.
