„Vidaus reikalų ministerija tikrai įvertino labai rimtai situaciją ir mato, kad grėsmės nėra išnykusios ir pagrindas nepaprastajai padėčiai išlieka, todėl Vidaus reikalų ministerijos siūlymas būtų pratęsti nepaprastąją padėtį“, – žurnalistams trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė.
Ji teigė, kad siūlymas pratęsti nepaprastąją padėtį dar mėnesiui bus aptartas Vyriausybėje ir tuomet ministrai priims sprendimą.
Šiuo metu lapkričio 10 dieną įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki sausio 14 dienos vidurnakčio.
Pasak A.Bilotaitės, tęsti nepaprastąją padėtį yra „labai daug argumentų“: tai, kad keli tūkstančiai neteisėtų migrantų vis dar yra Baltarusijos teritorijoje, be to, yra organizuojami „tam tikri Baltarusijos režimo mokymai neteisėtų migrantų“, kad šie galėtų agresyviai veržtis į Lenkijos teritoriją.
„Kitas labai svarbus argumentas yra tai, kad matome naujas kryptis: tai yra, pavyzdžiui, Sirija, kai yra bandoma per Maskvą į Baltarusiją patekti“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Pasak jos, taip pat teikiant siūlymą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo vertinama bendra situacija regione ir Ukrainoje.
Nors paskutiniu metu pasitaikė dienų, kai į Lietuvą patekti nemėgino nė vienas migrantas, ministrės teigimu, ši statistika „tikrai neatskleidžia realios situacijos“, nes migrantai plūsta į kaimyninę Latviją, tokių bandymų fiksuojama ir Lenkijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasiūlė atšaukti nepaprastąją padėtį, nes „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“. Anot jo, situacijai pablogėjus šį režimą būtų galima įvesti iš naujo.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
