Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 15

Lūkesčiai prieš Europos Vadovų Tarybą: nori, kad keistųsi migracijos teisė

Ruošdamasis spalio 21–22 dienomis planuojamai Europos Vadovų Tarybai (EVT), prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite. Pasak jos, dabar svarbiausia, kad EVT demonstruotų norą keisti migracijos teisę ir politiką, ko, anot ministrės, siekia Lietuva.
Agnė Bilotaitė
Agnė Bilotaitė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Dabar mūsų pagrindinis tikslas ir uždavinys yra pasiekti, kad tiek pokyčiai migracijos politikoje, tiek teisėje būtų įgyvendinti.

Prezidentas ruošiasi Europos Vadovų Tarybai. Mes tikimės, kad mums visiems kartu pavyks tuos pokyčius pasiekti, kad atsiras konkretūs pasiūlymai iš Europos Vadovų Tarybos Europos Komisijai ir jie bus įgyvendinti“, – penktadienį po susitikimo su šalies vadovu spaudos konferencijoje kalbėjo A.Bilotaitė.

Konkrečius siūlymus, „ką galėtų padaryti šalys, kokių priemonių imtis, kad galėtų apsiginti“, pasak jos, parengė ir Vidaus reikalų ministerija.

„Vidaus reikalų ministerija paruošė laišką, kuriame suformavo konkrečius siūlymus Europos Komisijai. Šiuos siūlymus palaiko 14 Europos Sąjungos šalių. Manau, tai yra aiškus signalas, kad tie pokyčiai reikalingi“, – kalbėjo A.Bilotaitė.

Ministrės teigimu, šalims narėms turėtų būti leidžiama imtis griežtesnių migracijos valdymo priemonių, kai migracija traktuojama kaip hibridinė ataka.

Kai prieš šalis nares vykdoma hibridinė ataka, šalys narės turi turėti teisę taikyti griežtesnes taisykles.

„Tokiais atvejais, kai prieš šalis nares vykdoma hibridinė ataka, šalys narės turi turėti teisę imtis atitinkamų priemonių ir veiksmų, taikyti griežtesnes taisykles tam, kad apsaugotų savo šalies ir visos Europos Sąjungos saugumą ir interesą“, – teigė A.Bilotaitė.

Sieks finansinės pagalbos

Be to, jos įsitikinimu, Europos Sąjunga turėtų finansiškai padėti šalims narėms, kai šios imasi fizinio barjero statybų pasienyje.

„Kaip žinia, fizinis barjeras nėra įteisinta ir įtvirtinta priemonė. Mūsų siūlymas, kad fizinis barjeras ir jo statyba būtų įtvirtinta Europos Sąjungos dokumentuose ir ji būtų finansuojama europiniais pinigais todėl, kad tai yra ne tik šalių narių atsakomybė ir problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema ir ji turi būti sprendžiama solidariai“, – dėstė vidaus reikalų ministrė.

Siekdama stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje su Baltarusija, Lietuva ėmėsi fizinio barjero statybų. Tai bus pjaunančios vielos užtvaros, o už jos – trijų aukštų vielinė tvora.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje

Pirminiais duomenimis, tai Lietuvai kainuos 152 mln. eurų.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai, rašo BNS.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos