A.Bubnys apie įtampą Genocido centre: dalis kolektyvo labai palaiko buvusį direktorių

Apie tai, kad LGGRTC vėl neramu, kalbėti pradėta dar ankstyvą pavasarį. Kovo pabaigoje LGGRTC darbuotojų profsąjunga dėl atmosferos centre kreipėsi į Seimą, o viena darbuotoja dėl mobingo – į tesimą. Kaip rašė BNS, savo pavardės skelbti nenorėjusi darbuotoja teigė buvusi ignoruojama centro vadovų, tarp jų – ir pernai paskirto direktoriaus A.Bubnio.

Kvietė opozicija

A.Bubnį opozicinės „valstiečių“ frakcijos pakviestas į Seimą atsakyti į kylančius klausimus. O tų klausimų – daugybė.

Ir dėl minėtos mobingo bylos, ir kodėl direktorius nekvietėte Memorialinio departamento vadovų ir darbuotojų į jokius LGGRTC Tarybos pasitarimus; nederino su padalinių vadovais ir darbuotojų atstovais LGGRTC struktūros reorganizacinių klausimų, vadovų bei darbuotojų kaitos, esą paslapčia planavo struktūrinius LGGRTC pakeitimus ir atskirų padalinių vadovų kaitą.

Be to, kaip teigiama, priėmė į padalinius nesikonsultavęs su jų vadovais be konkurso sau lojalius darbuotojus.

Iki numatyto laiko, kada A.Bubnys pagal Seimo darbotvarkę turėtų atsakinėti į Seimo narių klausimus, likus maždaug pusantros valandos, LGGRTC direktorius sakė nežinąs, ar jam teks stoti į Seimo tribūną. Opozicija po prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo paliko Seimo posėdžių salę.

„Esu dabar Seime, bet nežinau dar, ar įvyks tas atsakinėjimas į klausimus, negaliu pasakyti. Bet aš esu Seime“, – 15min truputį po vidurdienio sakė A.Bubnys, teigdamas, kad komentuoti jam keliamus klausimus jis norėtų po pasisakymo Seimo posėdyje.

Esu dabar Seime, bet nežinau dar, ar įvyks tas atsakinėjimas į klausimus, negaliu pasakyti.

Į tribūną A.Bubniui lipti teko – jis teigė, kad klausimai sutampa su vienos iš profesinių sąjungų keliamais klausimais, tačiau juose esą faktai dažna pritempti, interpretacijos tendencingos.

„Kaip pavyzdį galiu pasakyti – dažnai raštuose, skunduose minima, kad buvęs Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Preikštenis arba Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja Violeta Kolonaitienė buvo atleisti dėl jų atžvilgiu vykdomo mobingo. Aš galiu pasakyti, kad pernai lapkritį esu kalbėjęs su E.Preikšteniu atvirai, jis sakė norįs eiti į pensiją. Bet jeigu norės grįžti, mes jo tikrai lauksime.

Kitas atvejis V.Kolonaitienės – kad ji dėl spaudimo, mobingo pati išėjo į pensiją, turiu pasakyti, kad su ja taip pat esame kalbėjęs, aš jai neturėjau jokių priekaištų dėl darbų, ji irgi neišsakė jokių skundų. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kurie pateikiami kaip naujosios centro vadovybės spaudimo politika.

Galiu pasakyti, kad per šiuos metus, kai vadovauju centrui, nė vienas darbuotojas iš tos profsąjungos nebuvo atleistas ir nė vienam nebuvo netgi taikyta jokia drausminė nuobauda. Todėl kalbėti, kad nauja vadovybė vykdo kokį nors spaudimą, terorą kitaip galvojančių darbuotojų atžvilgiu manau nėra teisinga“, – kalbėjo A.Bubnys.

Jo teigimu, galbūt tą profesinę sąjungą įkūrę žmonės palaikė buvusį vadovą ir pasikeitus jam jautėsi nesaugiai.

Didelių struktūrinių pokyčių, anot direktoriaus, neįvyko kol kas. Tačiau esą jų reikia ir bus, nes „negalima 20 ir daugiau metų nieko nekeisti, nieko naujo nedaryti, juolab, kad gauname vis naujų užduočių, naujų funkcijų, reikalingas tam tikras optimizavimas, funkcijų patikslinimas ir pastangos gerinti savo darbo kokybę“.

Direktorius pripažino, kad LGGRTC atlyginimai – vieni mažiausių viešajame sektoriuje, tačiau būtent pastaraisiais metais jie keliami.

„Daug metų mūsų centras buvo užmirštas ir prasčiau finansuojamos nei kitos įstaigos, darbo užmokesčio vidurkis atsilieka, bet per pastaruosius dvejus metus jie kyla ir vejasi Vilniaus apskrities darbo užmokesčio vidurkį“, – sakė A. Bubnys.

A.Bubnys siūlė, kad galįs ateiti į frakcijas ir ten atsakyti išsamiau į keliamus klausimus. „Valstiečių“ atstovas Robertas Šarknickas pareiškė, kad jų frakcija taip ir padarysianti, nes esą per jam skirtą laiką direktorius neatsakė nė į vieną iš užduotų klausimų.

Mėginama taikytis

Vis dėlto jis teigė, kad centre esama šiokių tokių poslinkių teigiama linkme.

„Trečiadienį į centrą buvo atvykusi Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, vadovauja Paulės Kuzmickienės, buvome susitikę, tarkim, abi pusės – ir centro administracija, ir profsąjungos atstovai, kurie čia rašė raštus ir skundus Seimui. Vyko tam tikra diskusija, aptarimas.

Na, nežinau, buvo nuspręsta, kad komisija išskirs kelių Seimo narių grupę, kuri bandys taikymo misiją atlikti tarp susipriešinusių pusių. Toks vienas konkretus pozityvus dalykas yra, bet kaip toliau bus, labai sunku prognozuoti“, – sakė A.Bubnys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LGGRTC

Informaciją apie būsimą darbo grupę BNS patvirtino ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė: „Datos nenumatėm, bet neatidėliosime iki rudens, tikrai svarbu išsiaiškinti problemas, padėti sudaryti planą, kaip ir ką įgyvendinti kuo greičiau. Mūsų ir prievolė padėti kaip komisijai, kurios partneris yra genocido centras.“

Jos teigimu, „susidaro įspūdis, kad tai ne vienų metų problema ir suprantama, kad iššūkis ją išnarplioti, bet manau, kad tai įmanoma padaryti“.

Anot P. Kuzmickienės, Tuskulėnų rimties parko memorialinis komplekse vykęs dviejų valandų pokalbis buvo „geras, atviras, karštas ir rezultatyvus“.

„Jis (susitikimas) leido suprasti, kokių problemų yra. Man atrodo, verta pergalvoti darbo organizavimo klausimus, yra vidinės komunikacijos stoka, verta aiškiau sudėlioti atlyginimų klausimus. Atsiradusi įtampa. Sakyčiau, tiek administracijos vadovybei, tiek darbuotojų tarpe, toks kaip ir nuovargis“, – teigė P. Kuzmickienė.

Komisijos pirmininkės teigimu, esama ir pozityvių apraiškų. Įstaigoje buvo surengti mokymai apie mobingą, kovą buvo pasamdyta konsultacinė įmonė.

„Ji, kaip supratau iš profsąjungos, kalbėjosi akis į akį su darbuotojais, aiškinosi ir teiks išvadas dėl organizacijos struktūros, ar ji atliepianti darbo dalykus, kaip jaučiasi žmonės, kokių reikia sprendimų“, – sakė P. Kuzmickienė.

Priežastis – buvęs vadovas?

Paklaustas, kokios vis dėlto priežastis, kad to susipriešinimo centre tiek daug, direktorius prisiminė savo pirmtaką: „Aš manau, kad viena svarbiausių to susipriešinimo priežasčių yra ta, kad buvusį generalinį direktorių Adą Jakubauską labai palaikė Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė. Ir jau pakeitus direktorių, man juo tapus, tas susipriešinimas išliko, nenoras anos pusės pripažinti įvykusių permainų, nenoras toliau bendradarbiauti su nauju direktoriumi.

Tokia užimta pozicija ne bendradarbiauti, o gilinti konfliktą. Ne ieškoti būdų kažkaip sutarti, bet kelti įvairius dažnai ir perdėtus reikalavimus, tokia nihilistinė kritika, kad viskas, ką daro naujas direktorius ir jo komanda, yra blogai.

Galų gale tų nesutarimų sprendimas ne vidinės komunikacijos būdu, o teisminiu keliu. Šitie dalykai yra tokia svarbi priežastis, kuri neleidžia pasiekti tam tikrą įstaigos stabilumą.“

Aš manau, kad viena svarbiausių to susipriešinimo priežasčių yra ta, kad buvusį generalinį direktorių Adą Jakubauską labai palaikė Memorialinio departamento direktorė.

Jis pripažino, kad ši įtampa ne tik kelia psichologinių problemų, tačiau ir trukdo dirbti savo tiesioginį darbą.

„Turi skirti jėgas, dėmesį, laiką tokiems dalykams, kurie tikrai nesusiję su tavo pagrindinių užduočių vykdymu. Tai toks dalykas, kuris trukdo darbams, o ne padeda juos atlikti“, – sakė A.Bubnys.

A.Bubnys LGGRTC vadovu paskirtas pernai balandį.

Adas Jakubauskas buvo atleistas daliai centro istorikų pareiškus, kad įstaigos vadovybė varžo darbuotojų laisvę ir politizuoja tyrimus. Po to suburta Seimo darbo grupė konstatavo, kad A.Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Tarp tuometinio vadovo oponentų buvo ir A.Bubnys.