„Mes mokytojams tuos pažadus, kuriuos esame įsipareigoję, jau įgyvendinom 2017 metų biudžeto suplanuotuose asignavimuose. Ir tas atlyginimas, kuris mokytojams bus keliamas nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, tai jisai bus įgyvendintas“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.
Taip jis kalbėjo po mokytojų piketo, kuriame įvairių švietimo srities profesinių sąjungų vadovai aiškino, kad jų netenkina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva nustatyti bendrą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Pavyzdžiui, pedagogai nepritaria, kad dalis mokytojų atlyginimo būtų kintanti priklausomai nuo rezultatų.
„Jeigu yra tam tikros problemos, šitas įstatymo projektas bus nukeltas vėlesniam laikui. Šituo įstatymu norima sureguliuoti biudžetiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimus, neskirstant, ar tu dirbtum kultūros sferoje, ar švietimo sferoje, ar kitose srityse.
Tai yra modernus įstatymo projektas, bet jeigu yra noras ir poreikis diskutuoti, tai jis turi keliauti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, – aiškino Vyriausybės vadovas, pažymėjęs, kad šio įstatymo priėmimas leistų biudžetininkams padidinti atlyginimus bendra maždaug 80 mln. eurų suma.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad kol kas nepasiruošta mokytojų darbo apmokėjimo reformai.
„Tas įstatymas, kuris šiandien yra (parengtas) visoms biudžetinėms įstaigoms, jis netinka – todėl, kad mūsų (mokytojų) apmokėjimas yra kitoks, jis yra už valandas, už sąsiuvinių taisymą, už pasiruošimą, tai yra specifiškumas labai didelis ir jei į tai nebus kreipiamas dėmesys, gali būti problemų“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.
SADM pataisas rengia po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
2015 metų rugsėjį KT paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijai.
Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.
KT taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Švietimo įstatymo nuostatą, kuria Seimas pavedė Vyriausybei nustatyti valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, nenustatęs esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų.
„Tokiu pavedimu buvo nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios“, – teigė KT.
Anot KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.
Šis KT nutarimas įsigalios 2017 metų sausio 2 dieną – taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.
