„Iš mano pusės M.Bastys buvo įspėtas to nedaryti“, – pirmadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė socialdemokratų lyderis ekspremjeras A.Butkevičius.
Kita vertus, jis teigė nesureikšminąs M.Basčio įtakos tarpininkaujant „Rosatom“ atstovu vadinamam Jevgenijui Kostinui.
„M.Basčio vaidmuo dėl „Rosatom“ susitikimo su manimi ar su V.Gedvilu nesuvaidino jokio vaidmens. Aš tų susitikimų visiškai nesureikšminu. Suėjo tam tikri žmonės, pasikalbėjo ir išsiskirstė, jie negalėjo priimti jokių sprendimų. Man, kaip buvusiam premjerui, atrodo, kad politikai nori susireikšminti, gal nori suvaidinti tam tikrą svarbų vaidmenį, parodyti savo įtaką“, – sakė A.Butkevičius.
„Aš nemačiau, kad jie galėtų daryti įtaką Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Kiekvieno politiko principo reikalas, kaip tu elgiesi, kokių asmeninių vertybių laikaisi, jeigu tu būsi tvirtas ir suprasi Lietuvos interesus, nei joks „Rosatom“, nei „Nukem“ (nepaveiks – BNS)“, – teigė jis.
Buvęs premjeras A.Butkevičius su „Rosatom“ atstovais 2013 metų vasarį dalyvavo bendrame susitikime Ignalinos atominėje elektrinėje jėgainės uždarymo klausimais. Po šio susitikimo A.Butkevičius BNS tuomet sakė, jog „Rosatom“ buvo labai suinteresuoti Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir galimybėmis joje užtikrinti rezervinius pajėgumus Rusijos Karaliaučiaus srityje tuomet statytai atominei elektrinei.
Lietuvoje 2013 metų vasarį lankęsis „Rosatom“ atstovas Aleksandras Mertenas interviu BNS anuomet aiškino, jog IAE vykęs susitikimas „buvo organizuotas oficialiais kanalais“.
„Aš pranešiau ministrui pirmininkui apie valstybinės korporacijos „Rosatom“ pasirengimą kurti atvirus ir atsakingus santykius su Lietuva visais klausimais, susijusiais su atominės energetikos vystymu Baltijos regione. Mes – artimiausi kaimynai, partneriai, todėl turime gerbti vieni kitų norą turėti visą informaciją apie veikiančius ir potencialius projektus. Aš klausiau ministro pirmininko apie Vyriausybės planus dėl atskirų energetinių projektų, tarp jų ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, tačiau apie kažkokius konkrečius pasiūlymus mes nekalbėjome“, – interviu prieš ketverius metus BNS teigė A.Mertenas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, M.Bastys 2013 metais tarpininkavo, kad J.Kostiną priimtų tuometinis parlamento vadovas „darbietis“ Vydas Gedvilas. Prieš tai M.Bastys norėjo, kad J.Kostinas susitiktų su A.Butkevičiumi. J.Kostinas tuomet esą domėjosi Ignalinos atominės uždarymo darbais, atominės energetikos perspektyvomis Lietuvoje.
A.Butkevičius taip pat tvirtino, kad VSD nėra jo įspėjęs dėl įtartinų M.Basčio ryšių – nei 2000–2006 metais, nei 2016 metais teikiant jo kandidatūrą į Seimo pirmininko pavaduotojus.
Pasak socialdemokratų vadovo, frakcija M.Bastį nusprendė siūlyti į Seimo vicepirmininkus, nes jis išrinktas vienmandatėje apygardoje ir ne pirmą kadenciją dirba parlamente.
Pirmadienį NSGK taip pat apklausė Seimo narį Kęstutį Smirnovą. Jo vadovaujamą sporto klubą Šakiuose, VSD duomenims, tarpininkaujant M.Basčiui parėmė Piotro Vojeikos atstovaujama „Dujotekana“. K.Smirnovas tvirtino neprašęs, kad M.Bastys tarpininkautų dėl finansinės paramos, jis pats kaip sporto klubo vadovas rašęs prašymus paremti. Anot Seimo nario, M.Bastys prašė palaikyti jo kandidatūrą per Seimo rinkimus.
Seimas prieš porą savaičių opozicijos iniciatyva pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J.Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.
Dėl neigiamos VSD išvados Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė išduoti leidimą M.Basčiui dirbti su visiškai slapta informacija. Dėl to M.Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje.
Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme„, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims. Parlamentaras sprendimą dėl jo patikros apskundė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
Taip pat M.Bastys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir išvadą rengusių darbuotojų galimo piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo rengiant minėtą išvadą.
