Tai ministras žurnalistams Vyriausybėje tvirtino kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose užfiksuotų gyvų eilių prie šios ligoninės, kur pacientai laukia registracijos pas gydytojus.
Ligoninėje – 28 kardiologai
„Labai gaila, kad tik visuomenei įsikišus ir asmeniškai ministrui pradėjus domėtis rado laiko ir įstaigos vadovai susirinkti į pasitarimą. Naujausios žinios tokios, kad ši registracijos tvarka bus nutraukta, registracija bus daroma nebe kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną, įstaigoje bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A.Dulkys.
Ši registracijos tvarka bus nutraukta, registracija bus daroma nebe kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną, įstaigoje bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius.
Jis pažymėjo, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje dirba 28 kardiologai, tad jie yra pajėgūs priimti pakankamai didelį skaičių pacientų, o vertimas žmones laukti gyvoje eilėje lauke rodo tik įstaigos vadovų empatijos trūkumą.
„Yra organizaciniai dalykai ir darbo grafikų klausimas, bus peržiūrėta šiuo metu dirbančių 28 kardiologų darbo grafikai ir jie bus peržiūrėti taip, kad tarnautų pacientams ir konsultacijų skaičius didėtų. Trūksta įstaigos, administracijos vadovams paprasčiausios empatijos, jei žmonės, kurie turi jau sveikatos problemų ir ateina jų spręsti, tikisi pagalbos, ir jie ramiai sustatomi lauke į eilę, tiesiog sugalvojus, kad būtų labai gerai registraciją daryti tik vieną kartą per mėnesį“, – kalbėjo ministras.
Ligoninė tikino, kad be gyvų eilių apsieiti neįmanoma
Antradienio rytą socialiniuose tinkluose buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose matoma dešimčių žmonių eilė. Komentare nurodoma, jog tai „eilė registruotis į eilę, kurioje galėsi laukti talono pas kardiologus“ Klaipėdos universiteto ligoninėje.
Ligoninė vėliau feisbuke išplatino komentarą, kuriame apgailestavo dėl situacijos, tačiau patvirtino, jog tam, kad „žmonėms būtų paprasčiau pakliūti pas gydytoją, jie registruojami į laukimo eilę“.
Pasak įstaigos, gyvų eilių atsisakyti negalima, nes senjorai negeba naudotis elektronine registracijos sistema, be to, tokia galimybė e.sveikatoje gyventojams šiuo metu nėra sudaryta.
Pasak įstaigos, laukimo eilė sudaroma pas tokius specialistus kaip kardiologai, hematologai ir neurologai, o talonai „dingsta akimirksniu“. Laukimo eilė, ligoninės teigimu, leidžia užtikrinti, kad paslaugą jie gautų.
Klaipėdos universiteto ligoninės teigimu, tokia eilė nusidriekia apie 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai, ir registratūrai pradėjus darbą, jos nelieka per maždaug 20 minučių. Antradienį, ligoninės duomenimis, pas kardiologus gyvai ir telefonu į eilę užregistruota 850 pacientų.
Problema, kad žmonės nepasitiki šeimos gydytojais?
Trečiadienį ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalia Jarašūnienė tikino, kad būtini sisteminiai sprendimai ir šeimos gydytojų tarnybos stiprinimas.
Žmonės nepasitiki šeimos gydytojo institucija, jie nepatiki savo sveikatos šeimos gydytojui spręsti savo problemas. Tai labai gaila. Niekada specialistas negali tapti šeimos gydytoju ir negali priimti visų.
„Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai. Tai rodo, kad žmonės nepasitiki šeimos gydytojo institucija, jie nepatiki savo sveikatos šeimos gydytojui spręsti savo problemas. Tai labai gaila. Niekada specialistas negali tapti šeimos gydytoju ir negali priimti visų“, – trečiadienį žurnalistams ligoninėje sakė D.Jarašūnienė.
Anot ligoninės ambulatorijos skyriaus vedėjos Nijolės Rimdžiuvienės, antradienį ligoninė sulaukė neregėto antplūdžio užsiregistruoti pas specialistus norinčių žmonių.
„Tokio didelio antplūdžio kaip vakar mūsų ambulatorija dar nebuvo sulaukusi. Įprastinę išankstinės konsultacijos dieną būna iki 400 pacientų, vakar paskaičiavome apie 900 laukimo eilėje“, – sakė N.Rimdžiuvienė.
Anot jos, daugiausiai norinčiųjų yra užsiregistruoti pas kardiologus, hematologus bei neurologus.
Dėl šios situacijos ligoninė ketina keisti registracijos į laukimo eilę tvarką – ją vykdys kasdien, o vėliau pacientus priskirs tam tikriems gydytojams.
Klinikos vadovė akcentavo, kad ligoninė ketina padidinti konsultacijų skaičių, tačiau esminių pokyčių tikėtis neverta. Siekiant spręsti šią situaciją būtina daryti sisteminius sprendimus ir „atstatyti šeimos gydytojo institucijos patikimumą“, sakė medikė.
Anot jos, nesama reglamento, kada šeimos gydytojas gali rašyti siuntimą pas širdies ligų specialistą. Siuntimai išrašomi sudūrus širdies plote, svaigstant galvai, esant silpnumui. Dažnas pacientas net neapsilanko pas šeimos gydytoją ir siuntimo paprašo nuotoliu.
D.Jarašūnienės teigimu, maždaug pusė pacientų iš atėjusių problemas galėtų spręsti šeimos gydytojų kabinete. Ji pabrėžė, kad iššūkis laukia ir dėl onkologinių pacientų, kurių daugėja. Juos kardiologai turės priimti be eilės pagal žaliojo koridoriaus principą.
„Nėra atrankos. Negali ir šeimos gydytojai atrinkti, nes į jį nesikreipia gydytis, o kreipiasi prašyti siuntimo. Yra išrašoma krūva siuntimų, jis neturi kur eiti. Žiūri, kas yra geriausia. Centras, kur atliekama viskas, nuo elementariausių konsultacijų iki sudėtingiausių procedūrų, tampa populiariausias“, – sakė klinikos vadovė.
Reikia dukart daugiau kardiologų
Kitose Europos Sąjungos šalyse, jos žiniomis, pacientas turi būti pradedamas „gydyti trijų vaistų kombinacijomis“ ir tik vėliau siunčiamas pas specialistą.
Anot jos, ligoninė tarsi galėtų pasidžiaugti, kad yra tokia populiari ir pacientai čia veržiasi ne tik iš gretimų rajonų, bet atvyksta ir iš tolimų šalies vietovių – Dzūkijos, Suvalkijos, tačiau džiaugsmo susidarant kelių mėnesių eilėms laukiant vizito pas kardiologą nesama.
Šiuo metu klinikoje, anot D.Jarašūnienės, dirba 28 kardiologai, kuriems tenka ir budėjimai naktimis, ir darbas skyriuose, ir pacientų, kurie turi širdies nepakankamumą ir kitas sunkias ligas, gydymas.
„Kad sukurtume normalią kardiologijos tarnybą, reiktų padvigubinti kardiologų skaičių“, – sakė gydytoja, kviesdama medikus prisijungti prie kolektyvo.
Šiuo metu ligoninės kardiologai per mėnesį atlieka iki 400 konsultacijų.
D.Jarašūnienė teigė, jog žmonių pagausėjimą norint apsilankyti pas specialistus nulėmė ir pastaruoju metu nuskambėjusios staigios žinomų žmonių mirtys.
„Tai padidina budrumą ir žmonėms“, – teigė gydytoja kardiologė ir biomedicinos mokslų daktarė.
Ji priminė, jog Klaipėdoje kardiologai pacientus konsultuoja ir Universiteto ligoninėje, taip pat Respublikinėje ligoninėje.
VLK: finansavimo stokos nebuvo
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva 15min pakomentavo situaciją Klaipėdoje.
„Šiuo atveju greičiausiai gal ministras nebuvo gavęs arba gal įstaigos buvo neteisingai informavusios ministrą, nes, mūsų turimais duomenimis, Jūrininkų ligoninėje, tarkim, 2022 metais jie turėjo gerokai didesnę sutartį, nei buvo suteikusi paslaugų už šitą sumą. Tai reiškia, kad finansavimo stoka negali ir negalėjo būti priežastis, dėl kurios paslaugos yra neprieinamos“, – teigė T.Golubajeva.
Anot jos, 11 praėjusių metų mėnesių duomenys rodo, kad iš viso konsultacijoms Jūrininkų ligoninei buvo skirta beveik trys milijonai eurų apmokėti šitoms paslaugoms.
„O realus faktas buvo šiek tiek daugiau nei du milijonai eurų. Milijonas eurų yra suma, kuri buvo kaip rezervinė, už kurią galėjo suteikti ir tikrai gautų be jokių papildomų viršsutartinių, tiesiog metų eigoj būtų gavę finansavimą“, – komentavo specialistė.
Vis dar pandemijos pasekmė?
Tačiau, anot jos, problema yra ir visą laiką nebūna vienos priežasties dėl šių eilių.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, mūsų vertinimu, yra tai, kad būtent kovido laikotarpiu susikaupė nemažai atidėtos paklausos. Pacientams paslaugų prieinamumas dėl pandemijos buvo apribotas. Dėl to tie srautai pastaruoju metu yra padidėję, palyginus su ikipandeminiu laikotarpiu“, – teigė T.Golubajeva.
„Kas liečia finansavimą, tai mes reagavom ir pernai, ir žinodami tą situaciją, kad pacientams šių paslaugų reikia. Dėjome visas maksimalias pastangas tam, kad finansavimas nebūtų problema gauti paslaugas. Ir matome, kad taip ir buvo, nes ligonių kasa apskritai kasmet metų pabaigoje apmokėdavo visas viršsutartines ambulatorines paslaugas, įskaitant konsultacijas. Ir pernai nebuvo išimties. Tą padarėme du kartus per metus, po trijų ketvirčių ir metams pasibaigus. Galutinių rezultatų dar neturime. Po devynių mėnesių viršsutartinių paslaugų apmokėjimui buvo skirta apie 30 mln. eurų.
Tiksliai pasakyti, kokia dalis konsultacijoms buvo skirta negaliu, bet apskritai buvo apmokėtos visos suteiktos ir pateiktos apmokėti konsultacijos“, – komentavo VLK atstovė.