„Man atrodo, kad apskritai į valstybės gyvenimą užtenka žiūrėti vaikų ar kūdikių akimis. Matyt, laikas pradėti gyventi suaugusiųjų gyvenimą ir matyti visą visumą. O ta visuma yra tokia, kad šiai dienai žmonės, kurie yra paskiepyti, persirgę, kurie yra persirgę, bet mes apie tai nežinome, galime prognozuoti, kad tai yra 80 proc. tokių žmonių. Šiandien jiems yra pasiunčiama žinutė, kad už kitų žmonių baimes, neapsisprendimą ar tokį pasirinkimą jiems teks mokėti – tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai“, – prezidento sprendimą vetuoti įstatymo pataisas ketvirtadienį Seime komentavo A.Dulkys.
Ministras sakė, kad „įstatymo pagrindinė žinutė buvo konstitucinė“ – kad Vyriausybė privalo šalies išteklius naudoti efektyviai ir racionaliai.
A.Dulkio teigimu, dabar gali kilti klausimas, kiek mes dar esame pasirengę finansuoti tokių žmonių įgeidžių.
Ministras pabrėžė, kad priemonių, kurių imasi Vyriausybė, visuma yra nukreipta į tai, kad nereikėtų skelbti karantino.
„Mūsų pirmas prioritetas, kur nukreiptos pajėgos pagrindinės, yra skiepyti būtent kuo daugiau rizikos amžiaus žmonių – senjorų (...) Pastarąsias savaites matome suaktyvėjimą skiepijimosi šioje grupėje, jis galbūt ne toks kokio norėtųsi, bet kad jis padidėjo, tikrai yra tiesa“, – kalbėjo jis.
Judėjimo ribojimų nebesiūlys
A.Dulkys ketvirtadienį sakė pastebintis pirmuosius padėties stabilizavimosi požymius.
„Pirmuosius tam tikrus nedidelius stabilizavimo požymius Vakarų Lietuvoje mes matome. Tą sakau, kad matytume visą visumą. Kitas dalykas – pastarąsias dvi savaites mums tikrai pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijoje – tai labai svarbi žinutė, nes čia yra pagrindiniai ištekliai, tai kainuoja daugiausia, čia turime didžiausią problemą su aukštos kvalifikacijos gydytojais“, – aiškino politikas.
A.Dulkys, ketvirtadienį komentuodamas Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasvarstymus, kad, tarkime, per Kalėdas, galėtų būti įvesti judėjimo ribojimai nepasiskiepijusiems, sakė, kad judėjimo ribojimai buvo efektyvi priemonė, kai nebuvo skiepų.
„Ji buvo brangi, sudėtinga, jos šiandien mes nesvarstome“, – kalbėjo jis.
Rengiasi atmesti veto
Ketvirtadienio pavakarę Seimas balsuos, ar laikyti prezidento vetuotą Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą nepriimtu, ar jį grąžinti svarstyti komitetui.
Jei būtų nuspręsta grąžinti komitetui, po to klausimas grįžtų į plenarinių posėdžių salę. Tuomet, norint priimti jį be pakeitimų, prireiks ne mažiau kaip 71 balso.
Ketvirtadienį prieš posėdį valdančiųjų atstovės sakė, kad yra galimybė, jog veto bus atmestas.
Prezidentas trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Prezidentas argumentavo, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
