„Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks. Tai yra kibiras, išvarstytas skylių. Todėl yra būtina daryti investicijas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A.Dulkys.
Ministerija, savivaldybėms pristačiusi planuojamą sveikatos sistemos tinklo reformą, iki gruodžio 10 dienos laukia iš jų pasiūlymų, kaip jos galėtų keisti savo ribose esančią sistemą.
„Tos savivaldybės, kuriose gausime pirmąjį grįžtamąjį ryšį, su kuriomis susitarsime dėl sprendinių, kaip galėtume judėti, į tas savivaldybes visų pirma ir keliaus investicijos“, – teigė ministras.
„Tie, kurie tai padarys vėliau, vėliau ateis ir tos investicijos. Arba visai neateis. Nes aš jums pasakau: aš nebūsiu tas ministras, kuris pasirašinės pinigų įsisavinimų projektus. Nebūsiu“, – pabrėžė A.Dulkys.
Jis teigė nebijantis, kad Europos Sąjungos lėšos dėl to bus nepanaudotos: „Aš būsiu tas ministras, prie kurio bus nepanaudoti ES pinigai. Bet jie turi būti investuojami. Išmokime skirti, kas yra PSDF, kas yra išlaidos ir kas yra investicijos. Štai apie ką ir laukiame grįžtamojo ryšio su visa pagarba savivaldybėms“.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Lygiagrečiai planuojama ženkliai plėsti ambulatorinių paslaugų skaičių.
Laukia savivaldybių indėlio
A.Dulkys teigia nesiruošiantis nurodinėti savivaldybėms, kad reikia įsteigti ar uždaryti ligoninę, bet ragina jas pačias apgalvoti, kokių paslaugų jų gyventojams labiausiai reikia.
„Vienas iš iššūkių, su kuriuo dabar susiduriu, tai apskritai pati dramaturgija, jeigu taip galėčiau pasakyti, kur višta, kur kiaušinis. Ar Sveikatos apsaugos ministerija turi kiekvienai savivaldybei išlukštenti, išanalizuoti ir pasiūlyti jų savivaldybei kažkokį modelį, ar savivaldybė turėtų tai daryti su mumis kartu?“, – teigė jis.
Ministerija, pasak jo, pasirinko antrąjį variantą ir šiuo metu laukia iš savivaldybių grįžtamojo indėlio.
Vis dėlto, A.Dulkio teigimu, susiduriama su iššūkiais, nes ne visų savivaldybių vadovai supranta reformos svarbą. Nepaisant to, jis teigia esantis įsitikinęs, jog reforma pavyks.
„Yra geras penkiasdešimtmetis, kurio metu mes visi kalbame apie ligoninę, įsivaizduojame, kad kažko verta savivaldybė yra ta, kuri turi savo ligoninę, kuri daro kažkokias operacijas, bet iš tikrųjų mes per mažai esame išanalizavę, kokia yra tikroji situacija ir ką turėtume daryti“, – teigė ministras.
A.Dulkio teigimu, ministerija pirmuosius įstatymų projektus, susijusius su reforma, Seimui tikisi pateikti per šią ar pavasario sesijas.
Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų. Juos Lietuva galėtų gauti per penkerius metus.
Įgyvendinant reformą siūloma mažų ligoninių ir kitų savivaldybių įstaigų pagrindu kurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas apjungti.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Taip pat siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.
Būtų plėtojamos ambulatorinės psichiatrinės paslaugos, taip pat norima pertvarkyti vaikų raidos sutrikimų tinklą, turėti krizių prevencijai, ambulatorinei pagalbai ir reabilitacijai skirtą tinklą.
Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.
