Pasak jo, karantino režimo priemonių planas yra paremtas dviem skaičiais: atvejų skaičiaus pokyčiu ir teigiamų testų dalimi, abu jie gaunami iš pirminių šaltinių.
„Šiuos du pagrindinius rodiklius mes tikrai turime kokybiškus ir tikrai galime jais pasitikėti“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras.
Jis teigė, kad su atvejų rodikliu egzistuoja vertimo problema, nes jis vadinamas „sergamumu“, todėl gali atrodyti, jog juo skaičiuojamas sergančių žmonių skaičius, kai, tuo tarpu, yra fiksuojamas naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų.
„Labai daug kur tą atvejų skaičių verčia kaip „sergamumas“ ir mes patys jį esame ne kartą vartoję. Jis sukuria iliuziją, kad čia yra sergamumas, reikia lyginti su sergančių žmonių skaičiumi“, – sakė ministras.
A.Dulkys teigia, jog dar ketvirtadienį ruošiamasi atverti daugiau duomenų, kurie nuo šiol bus imami iš pirminio šaltinio.
„Sumažės nesusipratimų dėl to, kokia ta informacija ir pagal kokius duomenis mes priimame sprendimus“, – sakė A.Dulkys.
Šią savaitę kai kurių savivaldybių merai socialiniuose tinkluose piktinosi, kad dalis žmonių, kurie statistikoje pažymėti kaip sergantys, jau seniausiai yra pasveikę.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tuomet teigė, kad, patikrinus kai kuriuos įtarimų dėl ligos trukmės sukėlusius atvejus, aptikta iš tiesų jau pasveikusių, bet formaliai sirgusiais laikytų asmenų.
Pasveikimo faktą sistemoje turi patvirtinti gydytojas, tačiau šis gali nežinoti, kad žmogus pasveiko, jeigu pacientas buvo gydomas ligoninėje ir to nepraneša pats. Automatiškai ši informacija ligonio šeimos gydytojui neperduodama.
