Jau patyrėme, kad atoslūgis gali būti apgaulingas
„Pasinaudodamas proga norėčiau paraginti pernelyg neatsipalaiduoti ir neimti pernelyg anksti švęsti pandemijos pabaigos, – pirmadienį Prezidentūroje surengtame sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“ kalbėjo valstybės vadovas. – Kartą jau patyrėme, kad sergamumo atoslūgis vasarą gali būti laikinas ir labai apgaulingas.
Pandemija tebeliepsnoja daugelyje pasaulio šalių, todėl išlieka grėsmė, kad ji sugrįš naujomis, dar pavojingesnėmis viruso atmainomis.“
Tačiau G.Nausėda išreiškė viltį, kad „lemtingas lūžis kovoje su COVID-19 jau arti“. Taip galvoti leidžia rekordiškai greitai sukurtos vakcinos nuo šios infekcijos ir gaunamas jų kiekis, kurio jau pakanka, kad Lietuva sėkmingai įgyvendintų masinio skiepijimo programą.
Skiepydama gyventojus Lietuva esą gali jaustis tvirčiau nei praėjusią vasarą.
Gali likti ekstremali situacija
„Kol kas tebemanome, kad birželis galėtų būti paskutinis karantino mėnuo, vėliau, matyt, tęstųsi ekstremali situacija“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.
Jis teigė, kad šiuo metu situacija yra valdoma esamomis priemonėmis, o dėl pavojų keliančių atmainų yra bendradarbiaujama su šalimis, kuriose jų nustatoma.
„Bet kaip visą laiką, būsime dinamiški: seksime įvykius, žiūrėsime į skaičius, bet nepamirškime, kad ir mūsų situacija yra kitokia, mes turime vakcinacijos procesą, mes turime nacionalinę testavimo strategiją“, – kalbėjo ministras.
Šiuo metu numatyta, kad karantinas turėtų tęstis iki birželio 30 dienos imtinai.
Vangesnis skiepijimasis atrodo paradoksaliai
G.Nausėdos teigimu, vakcinavimas padėtų užtikrinti tęstinį visuomenės atsparumą ir išvengti „ilgų, griežtų ir brangiai kainuojančių karantinų“.
Tačiau jį stebina, kad žmonės vakcinuojasi nebe taip noriai. „Paradoksalu, kad, kuo labiau artėja mūsų išsvajotas visuomenės imunitetas, tuo mažiau yra norinčiųjų skiepytis.
Vis dar matome ryškų atsilikimą nuo Europo Sąjungos vidurkio skiepijant vyresnio amžiaus žmones. Neišnaudotos galimybės siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius žmones.“
Anot prezidento, COVID-19 aiškiai parodė sveikatos apsaugos sistemos skaudulius, sudėtingą situaciją ligoninėse, netolygią paslaugų kokybę.
Esą tapo akivaizdu, kad Lietuvoje būtina stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą ir pandemijų prevenciją. Anksčiau tam buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl per pandemiją nukentėjome, negalėdami veikti greitai ir efektyviai.
Valstybės vadovas paragino jau šiandien ruoštis infekcijoms ateityje. Mat globaliame pasaulyje sudėtinga laiku izoliuoti ir neutralizuoti naujų ligų protrūkius. „Negalime kliautis vien sėkme ir atskirų valstybių gebėjimais“, – pažymėjo G.Nausėda.
Jis paragino pasirūpinti, kad būtų atkurtas pastaruoju metu sumenkęs bendras visuomenės pasitikėjimas vakcinomis. Taip pat siekti sklandesnio verslo, mokslo, nevyriausybinio sektoriaus ir viešųjų institucijų bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje.
