„Tikimės, kad nevetuos. Neburkime, man atrodo, sulaukime prezidento sprendimo ir tada bus aišku (...), tada judėsime į priekį“, – žurnalistams trečiadienį sakė A.Dulkys.
Ministras taip pat teigė negalintis pasakyti, kada pandemija pasieks piką, nors, anot jo, „Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione, tam tikro stabilizavimosi požymių yra“. Jo teigimu, per pastarąsias dvi savaites „pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijose“.
„Tai irgi tam tikras sveikatos apsaugos sistemos rodiklis“, – kalbėjo A.Dulkys.
Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė beveik prieš dvi savaites, jos patvirtintos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.
Jei prezidentas pataisas pasirašys, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios. Sprendimą dėl pataisų G.Nausėda turėtų priimti trečiadienį.
Pataisų šalininkai Seime sako, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.
Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis. O jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.
Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.
Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.
Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19. Tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai, kuriems reikia tikrintis kas 7–10 dienų.
