Svarsto apie 2019-uosius
Europarlamentarai V.Mazuronis ir A.Guoga teigia kol kas visą savo dėmesį skiriantys Europos Parlamentui (EP), tačiau aktyviai domisi ir Lietuvos politinėmis aktualijomis.
„Pagrindinis mano darbas ir užsiėmimas šiandien yra EP. Bet tuo pačiu metu stebiu ir stengiuosi aktyviai dalyvauti ir Lietuvos politikoje. Aš tikrai aktyviai dalyvauju, vertinu vykstančius procesus, pasisakau, rašau nuomonę“, – LRT.lt kalbėjo buvęs „darbiečių“ lyderis V.Mazuronis.
Jis teigė susitinkantis ir bendraujantis tiek su esamais, tiek su buvusiais Lietuvos politikais. „Dar pasitraukdamas iš pareigybių pasakiau, kad būsiu aktyvus politiniame gyvenime. Žinoma, jis yra sunkiai prognozuojamas“, – pridūrė V.Mazuronis.
Šis politikas Darbo partijos vadovo postą paliko po „darbiečiams“ nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų.
LRT.lt europarlamentaro pasiteiravus, ar jis ketina grįžti į Lietuvos politiką ir galbūt dalyvauti 2019-aisiais vyksiančiuose rinkimuose – EP, prezidento ar savivaldybių tarybų, atsakė: „Taip, ketinu dalyvauti. Kokia forma – kitas klausimas. Kartais politikoje gali stengtis, kiek nori, bet jei tavęs nepalaiko žmonės, jie paprasčiausiai tave išmeta. Bet kol baigsis EP kadencija, tikrai ruošiuosi tik didinti savo politinį aktyvumą.“
Tuo metu kitas Lietuvos atstovas EP, laikinai Liberalų sąjūdžiui vadovavęs A.Guoga teigė norintis atlikti pareigas ne tik EP, bet ir kitur – pastaruoju metu esą ruošiasi modernių technologijų ir verslumo renginiui #SWITCH!
„Ar sugrįšiu į Lietuvos politiką? Įmanoma, bet reikia palaukti. Susiklostė tokia situacija, kad Seimo rinkimuose nebuvo įmanoma dalyvauti dėl visų aplinkybių. Bet gerai – tai leidžia žmogui labiau subręsti, įgyti patirties ir viską apmąstyti. Reikia būti viskam atviram, pažiūrėti, kokie bus kiti kandidatai, kokia bus Lietuvos situacija ir ką gali pasiūlyti vienas ar kitas žmogus. Reikia žiūrėti, kur būčiau naudingesnis ir kur jausčiausi stipresnis.
Gana realus variantas, kad niekur nedalyvausiu – tiesiog garbingai užbaigčiau kadenciją EP, parodęs, kad žmonės iš šono gali kažką nuveikti politikoje ir grįžti atgal į verslą. Tai – irgi įmanoma, apie tai labai rimtai svarstau“, – LRT.lt teigė A.Guoga.
Savo ruožtu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pastaruoju metu šalies politikoje dalyvavęs su Darbo partija A.Paulauskas sakė atkūręs savo narystę praktikuojančių advokatų bendruomenėje ir po truputį mėginantis įsitraukti į šį darbą.
„Dėl politikos kol kas nesu padaręs jokių sprendimų. Mačiau, kaip daužomi naujokai, – mes patys buvome jų vietoje 2000-aisiais. Labai daug panašumų, analogijų... Ne, kažkokio gailesčio nėra, kad nesu politikoje. Yra rinkimų ciklas, tu arba laimi, arba nelaimi. Dabar klausimas, ar reikia baigti politinę karjerą, ar ją tęsti“, – LRT.lt kalbėjo A.Paulauskas.
Jis teigė ketinantis atsakyti į šį klausimą per pusmetį: „Nesu visiškai atitrūkęs nuo politikos – bendrauju su kitais politikais, pasikalbame, kažką pasvarstome. Tik klausimas, ar ir kada reikia pradėti aktyvesnius veiksmus.“
A.Paulausko teigimu, mažiausiai jį domintų savivaldybių tarybų rinkimai. „Bet, matot, politika – ne tik rinkimai. Tai yra darbo rezultatas – iki rinkimų turi padaryti kažkokius darbus, nešti savo idėją“, – aiškino A.Paulauskas.
Buvęs parlamentaras teigė sulaukęs pasiūlymų iš kitų partijų, tačiau jų priimti nenorėjęs. Pasak A.Paulausko, šiandien partinis kelias patiria krizę.
„Pastarieji rinkimai Lietuvoje ir kitur rodo, kad griežtos apibrėžtos narystės nereikėtų siekti. Svarbu ideologinis pagrindas, ką judėjimas ar žmonių grupė nori pasakyti. Tai – daug svarbiau nei struktūros. Būkime atviri, partijos šiandien yra keiksmažodis. Jei rinkimuose dalyvauja nepartinis politikas, jis turi pranašumą. Nors partijos yra politinio proceso dalyvės ir be jų šį procesą būtų sunku įsivaizduoti, jis turi keistis, ieškoti naujų formų ir išraiškos būdų. Tai, kas jau buvo, ko gero, ateities neturi“, – dėstė A.Paulauskas.
Kaip pavyzdį A.Paulauskas pateikė visuomeninius rinkimų komitetus, kurie puikiai pasirodė per savivaldybių tarybų rinkimus.
„Visuomeniniai rinkimų komitetai gali laisviau elgtis. Susikūrė rinkimams komitetas, o kituose rinkimuose jo gali ir nebūti. O partija išlieka, toliau turi atsakomybę. Reikia žiūrėti į naujų žmonių poreikį – jei partijos nebūtų ištiktos tokios krizės ar taip susikompromitavusios, būtų galima vystyti partinę sistemą, bet šiandien, matyt, reikia derinti laisvumą ir apibrėžtumą, ieškoti balanso“, – kalbėjo buvęs parlamentaras.
Skirtingai vertina valdančiosios koalicijos darbą
LRT.lt kalbinti politikai skirtingai vertina šimtą Seimo darbo dienų. Vieni tikisi reformų iš ministrų, kiti abejoja, ar tos reformos bus įgyvendintos.
EP narys V.Mazuronis valdančiosios koalicijos darbą teigė įvardijantis kaip „neišsipildžiusių svajonių laikotarpį“.
„Jie suformavo struktūras, patvirtino vyriausybę. Padarė kai kuriuos dalykus, kuriuos reikėjo, kad judėtų valstybės mechanizmas. Bet nematau aiškaus plano, kol kas matau pasimetimą: daug neapgalvotų lozungų tipo pasiūlymų, kuriuos vėliau patys sugriauna – tai valstybines vaistines steigs, tai kitas reformas darys.
Dabar plačiai diskutuojama apie miškų reformą. Jie paskelbė, kad kurs vadinamąjį monopolį. Niekaip nesuprantu, kodėl geležinkelių monopolį mes griauname, o miškų – kuriame. Nekalbu apie ministerijų perkėlimą į Kauną. Nėra aiškaus žinojimo, ką norime pasiekti“, – valdančiuosius kritikavo V.Mazuronis.
Jo teigimu, mažiausiai šneka, bet daugiausia bando padaryti Susisiekimo ministerija. „O apskritai planingo darbo kol kas nematau. Buvo reklamuota, kad tai bus profesionalų vyriausybė – žinančių, ką ir kaip reikia daryti. Kol kas didelio profesionalumo, pradedant premjeru ir baigiant ministrais, neįžvelgiu“, – sakė V.Mazuronis.
Tačiau europarlamentaras A.Guoga siūlo kol kas nenusivilti naująja valdžia – jo teigimu, visose šalyse egzistuoja problemų.
„Manau, Seimas didelių klaidų kol kas nepadarė, o ministerijų yra stiprių. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis dirba tyliai ir ramiai. Manau, tai tikrai labai geras ministras. Švietimo ministerija nori didelių reformų. Dabar metas parodyti politinę valią ir tas reformas įvykdyti – urėdijų reformą, švietimo reformą ir kitas“, – sakė A.Guoga.
Pasak pašnekovo, ateityje politikams reikės galvoti, koks yra Lietuvos tikslas ir kryptis. A.Guogos teigimu, Lietuvos tikslas turėtų būti kurti pačią geriausią valstybę pasaulyje – tai esą galėtų būti ekologiška ar informacinių technologijų skatinimo valstybė.
A.Guoga teigiamai atsiliepė ir apie premjerą Saulių Skvernelį. Anot A.Guogos, kol kas S.Skvernelis klaidų nedaro, bet jo darbo rezultatai pasimatys tuomet, kai bus įvykdytos žadėtos reformos. „Reikia krypties. Reikia važiuoti pas pasaulio lyderius, kviesti didžiausias įmones į Lietuvą, kad jos čia kurtų verslus ir gerai apmokamas darbo vietas. Premjeras tai turėtų inicijuoti ir įgyvendinti. Be pokyčių gyvenimas Lietuvos žmonėms nepasikeis“, – tęsė europarlamentaras.
A.Paulauskas teigė, kad ministrai kol kas nelabai atsiskleidė, galbūt ryškesnis esąs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„O kiti... Dažniausiai taip ir būna, kai į ministro postą ateina ne politikas. Jis mato save kaip vadovą, kuris yra valstybės tarnautojas, turi padaryti darbą ir viskas – jis neturi jokių politinių tikslų. Jam ir viešieji ryšiai ar populiarumas nelabai rūpi, nes jis žino, kad baigęs kadenciją grįš į valstybės darbą ir dirbs toliau. O premjeras S.Skvernelis sukasi. Jam reikia užsitvirtinti politinį užnugarį, įgyvendinti programą. Kažko iš jo reikalauti gal dar ir anksti“, – LRT.lt kalbėjo A.Paulauskas.
Jis teigė abejojantis, kad tarp S.Skvernelio ir Ramūno Karbauskio yra didelių konfliktų. Pasak A.Paulausko, kiekvienoje komandoje būna visko, o kritika ir ginčai kartais yra sveikas dalykas.
Tuo metu kai kurios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuostatos, A.Paulausko nuomone, yra aiškiai populistinės ir neįgyvendinamos.
„Galiu pateikti vieną pavyzdį. Kažkada Andriaus Kubiliaus vyriausybė buvo sukūrusi Saulėlydžio komisiją ir jai vadovauti paskyrė Valentiną Milaknį. Sutinku jį gatvėje ir jis entuziastingai sako: šitą instituciją panaikinsim, šitą sumažinsim... Klausiu kaip teisininkas: o tu išanalizavai, kiek reikės pakeisti įstatymų, kaip Seime surinksite daugumą tiems įstatymams pakeisti? Atsako: ne, bet čia bendra idėja. Sutinku jį po metų ir jis sako: aš atsistatydinu, nieko pas mus negalima padaryti. Taip jau yra Lietuvoje, kad kiekviena institucija, kuri šiek tiek reikšminga, yra „apsistačiusi“ ne vienu ir ne dviem įstatymams. Ir, norint jas pajudinti, reikia pradėti nuo įstatymų, o tai – ilgas kelias Seime“, – LRT.lt kalbėjo A.Paulauskas.
