Į Raudondvario pilį savo bendraminčius A.Juozaitis pasikvietė Lietuvos Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30–mečio proga. Konferencijos anonse buvo paskelbta, kad „sambūris remsis programinėmis gairėmis, kurias šių metų birželio 14 dieną paskelbė Sąjūdžio pirmeivis filosofas Arvydas Juozaitis".
Mažojoje salėje vykęs renginys, kuriame tikėtasi kiek daugiau nei šimto žmonių, sulaukė didesnio žiūrovų skaičiaus. Dalis norinčiųjų dalyvauti „Lietuva yra čia“ pristatyme stoviniavo ir žvilgčiojo pro atvertas salės duris.
Naujo politinio judėjimo įšventinime dalyvavo ne tik pats A.Juozaitis, bet ir buvęs tautininkų lyderis Gintaras Songaila, kiti rinkimų štabo nariai.
Salėje sėdėjo ir buvęs Darbo partijos atstovas Seime Mečislovas Zasčiurinskas, jaunalietuvių lyderis Stanislovas Buškevičius, istorikas Tomas Baranauskas, humoristas Valdas Vižinis. Sveikinimo kalbą rėžė Kauno rajono meras, socialdemokratas Valerijus Makūnas.
„Sveiki, prezidente“, – su A.Juozaičiu iš tolo tiesdamas ranką sveikinosi Biržų rajono meras, respublikonų partijos lyderis Valdemaras Valkiūnas.
Pliekė neoliberalizmą ir globalizmą
Savo kalbą A.Juozaitis pradėjo pasidžiaugdamas, kad kartojasi Sąjūdžio įvykiai.
Jis prisiminė, kaip prieš trisdešimt metų į Lietuvą kreipėsi, atidarydamas Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, poetas Justinas Marcinkevičius.
„Šiandien mes turime pakartoti tą patį šioje salėje, nes istorija kartojasi ir čia yra mažieji Vilniaus sporto rūmai“, – dėstė A.Juozaitis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos esmė paaiškinama trimis žodžiais: Kalba, Tauta, Valstybė. „Tokiu nuoseklumu mes įsitvirtinome“, – tikino jis.
„Iš šios dieviškos triados susikūrė ir iškilo keturių bokštų valstybė: Kalba, Šeima, Švietimas ir Teisingumas. Visa, kas vyksta viduje šios pilies, šių keturių bokštų, visa tai yra viduje. Valstybės kiemas – sveikatos sistema, humanitarinė rūpyba, ugdymas – visa tai sudaro milijonų rūpesčius, gyvenimo prasmę ir turinį. Todėl mūsų valstybė nėra perėjūnų buveinė“, – dėstė filosofas.
A.Juozaitis pabrėžė, kad dabartinę valstybę nulėmė Vasario 16-osios Lietuva. „Visi esame to didžiojo sprendimo paveldėtojai ir sergėtojai“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad šis sprendimas padėjo sukurti modernią nacionalinę valstybę.
Kandidatavimą į prezidento postą paskelbęs A.Juozaitis teigė, kad jam ir salėje susirinkusiems bendraminčiams svarbus Lietuvos gyvybingumas.
„Kas yra šiuolaikinis pasaulis ir kas stovi mūsų akivaizdoje ir nori užgriūti mus?“, – grėsmingai klausė jis.
„Tai yra vis sparčiau besivystantis neoliberalusis pasaulis ir neoliberalioji pasaulio sąranga ir sistema“, – atsakė pats sau filosofas.
„Ši sistema nemato Lietuvos kaip nacionalinės valstybės. Mes sakome šiai sistemai – ne“, – teigė A.Juozaitis.
„Lietuvai šiai sistemai reikalinga tik kaip žaliava ir vieta gamybai“, – pabrėžė jis, ragindamas tarti „ne“ ir daugybinės pilietybės idėjai.
„Šis neoliberalizmas jau primena kažką gerai girdėta... Šis aidas ne tik iš XVIII amžiaus pabaigos, bet ir iš neseniai žlugusios komunizmo imperijos“, – sakė jis.
A.Juozaitis aiškino, kad „neoliberalizmas bando užmigdyti rodydamas labai didelį kapitalą ir jį aptarnaujančias politines partijas“.
„Neoliberalizmas yra keista pakeistinė komunizmo forma“, – darė išvadą jis. „Jam reikia žmonių be savybių. Bet žmogaus be savybių būti negali. Kaip ir be religijos“, – pridūrė A.Juozaitis.
Kalbos pabaigoje A.Juozaitis pareiškė, kad jo ir jo bendraminčių pažiūros galiausiai nugalės, sukeldamas audringus plojimus.
„Pilies šeimininku“ pristatytas Kauno rajono meras: „Aš tik svečias“
Renginyje sveikinimo kalbą sakęs Kauno rajono meras, socialdemokratas Valerijus Makūnas džiugiai spaudė ranką A.Juozaičiui prieš renginio pradžią, tačiau paklaustas, ar palaiko naująjį politinį judėjimą, sutriko ir gynėsi dalyvaujantis „tik Sąjūdžio minėjimo proga“.
„Apsilankiau dėl to, kad pirmiausia tai Sąjūdžio trisdešimtmetis“, – teigė V.Makūnas. „Pakaunės kraštas, kaip ir visa Lietuva, suvaidino didžiulį vaidmenį, siekiant pagrindinio tikslo – nepriklausomybės“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar išreikš palaikymą A.Juozaičiui prezidento rinkimų kampanijos metu, Kauno rajono meras papurtė galvą ir pareiškė, kad jo atstovaujama socialdemokratų partija dar nepaskelbė savo kandidato, bet jis ketina remti partijos atstovą.
„Aš nebendrauju... Žinau kaip žmogų, kaip Sąjūdžio atstovą. Šitas renginys yra Sąjūdžio trisdešimtmečiui skirtas renginys, ir tiek“, – tikino Kauno rajono meras, nematydamas jokios politinės renginio pusės.
„Matomai. Aš tikrai nebūsiu šitoje dalyje. Aš tik svečias. Pasveikinu ir viskas“, – paklaustas, ar žino, kad čia vyksta naujo politinio judėjimo „Lietuva yra čia“ deklaracijos paskelbimas, muistėsi V.Makūnas.
Tiesa, pristatymo metu V.Makūnas buvo pakviestas tarti žodį kaip „Raudondvario pilies šeimininkas“. Savo kalboje jis negailėjo griežtų žodžių „centrinei valdžiai“ ir ragino mažiau reikalauti iš savivaldos, bet tuo pat metu suteikti jai daugiau galių.
„Labai svarbu, kad iškovotos laisvės vaisiais galėtų naudotis visi, o ne tik išrinktieji“, – skelbė Kauno rajono meras.
„Deja, bet praėjus trims dešimtims metų nuo nepriklausomybės atgavimo esame priversti kalbėti apie didžiulę socialinę atskirtį, vieną didžiausių Europoje pajamų nelygybę, neregėto masto emigraciją, švietimo sistemos krizę. Liūdna, kad šių problemų sprendimą centrinė valdžia mėgina permesti ant savivaldos pečių, tuo pat metu apkarpydama geriau dirbančių savivaldybių finansinius resursus“, – skundėsi V.Makūnas.
Jo pareiškimas, kad Kauno kraštas ekonomiškai klesti, o rajone neseniai gimė jau tūkstantasis vaikas, sukėlė garsius aplodismentus salėje.
„Jei didžiojoje dalyje Lietuvos tuštėja, tai mūsų rajone kuriasi jaunos šeimos, ateina verslas“, – gyrėsi socialdemokratas.
Kalbos pabaigoje jis įteikė trispalvį šaliką A.Juozaičiui, pagirdamas jo keturių valstybės bokštų idėją. „Šiandien svarbu prisiminti praeitį, bet dar svarbiau – kalbėti apie tai, ką galima daryti. Kad Lietuva būtų teisinga visiems, kad mūsų tauta ir valstybė gyvuotų dar ne vieną šimtmetį“, – kalbėjo V.Makūnas.
Skelbiama, kad sambūrio veikla bus plečiama ir po Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, nepaisant to, kaip jie baigtųsi kandidatuojančiam A.Juozaičiui..
Sambūrio iniciatoriai kelia tikslą, kad „bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos pilietinėmis ir politinėmis jėgomis pavyks pakeisti Lietuvos likimą, pertvarkant politinę sistemą, sugrąžinant piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir pasididžiavimą savo šalimi, kuriant tokią gyvenimo aplinką, kuri skatintų į Lietuvą sugrįžti ir tuos, kurie iš jos išvyko“.
