– A.Juozaiti, konkurentų eilė auga. Tokia ilgoka negąsdina jūsų?
– Stabilizavosi. Aš jau kartoju, vis kartoju, kad į konkurentus nesidairau. Toks jau mano gyvenimo stilius, tiesiog už save turi būti atsakingas ir dirbti pats.
– Ar galima sakyti, kad vis dėlto su kai kuriais iš tų pretendentų į kandidatus konkuruojate dėl to paties rinkėjo?
– Nesu pasiruošęs net atsakyti į šitą klausimą, nes nežinau. Kai manęs paklausė, išduodant parašų lapus, kas bus jų rinkėjas, atskiau – Lietuva. Iš tikrųjų Lietuva iš visų pakampių. Aš gi ne veltui dabar beveik 300 vietų aplankiau Lietuvoje. Net nepasakysiu kas. Visi.
– Jūs turbūt esate girdėjęs, kad ypač „valstiečių“ lyderiai iš valdančiųjų tribūnų kirto, jūs ten esate elitas, čia yra „apačios“ ir mes būsime už paprastus žmones, mes esame paprastų žmonių politikai ir jau mūsų kandidatas bus tas „apačių“ kandidatas. Tas skirstymas gal šiek tiek ciniškas, bet tai turbūt ne naujiena jums ir nebe pirmą kartą tai vyksta. Ar jūs priskirtumėte save tam „apačių“ kandidatui?
– Visi žmonės kyla iš apačios į viršų, ką čia kalbėti, viršūnės neaprėpiamos, galiausiai pasieki jas. Bet čia yra elito liga. Ir ta elito liga yra visur Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, dabar yra viršūnės ir Europos Komisijoje, ir pačiame Parlamente, ir Komisijose. Jos formuoja Europą, visai nepaisydamos tautos.
Tauta, tai kažkokia tautelė, kaip sakydavo Romos imperatoriai, o mes padarysime, ką reikia. Jeigu gerai atsimenu, „valstiečių“, tiesą sakant, tiksliai atsimenu, vasaros viduryje pasakė, kad prezidentas bus tas, kurį mes paskirsime.
– Vienas pagrindinių konkurentų ne vienam iš kandidatų į prezidentus su tokiu palaikymu, turbūt bus Saulius Skvernelis.
– Su tokiais resursais, sakyčiau, valdiškais, nes kai iš premjero šoki kažkur, sakykime taip, starto aikštelė premjeriška, tai savaime aišku.
– Bet nepripažįsta „valstiečiai“, nepripažįsta pats premjeras, kad naudoja administracinius resursus rinkimų kampanijai, jūs pastebite kitaip?
– Čia ir yra elito terminologija, jie tarsi nepripažįsta, kas yra sveiku protu aišku. Aišku, kas yra resursai, taigi jei kasdien esi ekrane, tai čia resursas.
– Bet jis net ne visada eina į tą ekraną.
– Bet kai šnekama nuolatos, net iš jūsų šventos studijos.
– Vytenis Povilas Andriukaitis, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis – tai kandidatai, kurie jūsų konkurentai dėl to paties rinkėjo, kurie iš tiesų surenka, kaip mes vadiname, protesto elektoratą, kurie nepatenkinti. O kaip tas nepasitenkinimas pasireiškia?
– Įsivaizduojate, juk nepatenkinti ir tie, kurie renka įsisenėjusias partijas, jie pasakys toms senosioms partijoms: keiskite kursą arba labiau atsižvelkite į mus. Ne, tikrai aš nelinkęs protesto elektorato arba protesto žmonėmis vadinti žmones, kurie turi daugiau lūkesčių, ilgesio ir dar nenusivylė išvis rinkimų sistema.
Jeigu dalyvaus, tai čia ne protestas, čia yra lūkesčių elektoratas. Ir antra, tada reikėtų sakyti populistiškas. Matote, kitas žodis po protesto yra populizmas. Bet kas pasakytų, kaip išrinkti kažką, be populus, be tautos.
– Kitas filosofas penktadienį pristatė savo knygą. Alvydas Jokubaitis. Jo knyga vadinasi „Politinis idiotas“. Jis pasikvietė kitus žmones dalyvauti diskusijoje. Albinas Januška komentavo ir iškėlė tokį dalyką, kad šiandien laimėti rinkimus neįmanoma be melo. Jūs sutinkate su tokiu teiginiu?
– Ne, tai ciniko pareiškimas.
– Bet gal patyrusio ar žinančio ciniko.
– Todėl jis yra nuošalėje. Matote, cinizmas yra trumpai veikianti medžiaga arba nuodas. Jis gali suveikti smūgiuojant žmogui, pavyzdžiui, iš užkulisių spiriant jam, tai cinizmas čia, žinoma. Bet aš taip galvoju: dalyvauju rinkimuose dėl to, kad tikiu dar sveiku protu ir kad yra kritinė masė, kuri tiki nacionaline valstybe, kad Lietuva neturi ištirpti, kaip dabar tas Europos federalistinis projektas.
Ir, mano įsitikinimu, kodėl teko ir man reikėjo tą daryti, žengti šitą žingsnį, nes aš mačiau, jog dauguma kandidatų, jau tuo metu išsirikiavusių, jie faktiškai buvo pasirengę aptarnauti globalistinį Lietuvos modelį. Tada galima sakyti, kad tauta nereikalinga, nes yra globalistiniai modeliai ir Europos planai, o Lietuva susitaikys. Manau, buvo tokia nuostata, čia irgi cinizmas.
– Jūs nematote melo, sklindančio iš valdžios, iš politikų, iš kandidatų ar pretendentų į kandidatus?
– Vieną melo formulę jau pasakė. Sakoma, kad nenaudojo administracinio resurso, tai akivaizdu, kad naudojo.
– Gal negalima iš tiesų laimėti rinkimų be melo?
– Ne, aš manau, kad ir tai neatneš sėkmės.
– A.Juozaiti, viena iš jūsų programos pamatinių idėjų yra teisingumas, daug dėmesio skiriate teisėtvarkai. Šią savaitę visi buvo prikaustyti prie portalų, prie ekranų, kilus skandalui, suimtas ne vienas teisėjas, ne vienas advokatas. Jūs pritartumėte minčiai, kad tai veda prie apsivalymo, ar vis dėlto kritika, kad tai valdymas per baimę ir kad tai prasivalymas prieš rinkimus yra arčiau tiesos?
– Arčiau tiesos, kad tai veiksmas prieš rinkimus. Nesakyčiau, kad šou, bet veiksmas. Galėjo palaukti ir po rinkimų.
– Jeigu reikia apsivalyti, kam laukti?
– Jei galime, naudojame. 10 metų laukėme, tai dar 2 savaites, 2 mėnesius nelabai ką lemtų. Bet šiuo atveju, kai teisėjas teis teisėją ir visokius nusikaltėlius surakintus atveda pas tuos pačius teisėjus, su kuriais galbūt bendraujama šeimomis.
Tai rodo, kad sistema veikia prastai. Negali teisėjai teisti teisėjų, turi būti sudarytas Seimo narių tribunolas. Ne visose civilizuotose šalyse taip daroma, bet mes galėtume tai padaryti. Be konstitucinių mechanizmų, be apsivalymo mechanizmo nieko nepadarysime, nes nėra tikrumo, kad tai gerai baigsis.
– Kaip jūs įsivaizduojate reikėtų to teisingumo, švaros institucijose, visose grandyse siekti? Kaip tą padaryti, jeigu netgi tokia galinga, turbūt didžiausia Lietuvos istorijoje, akcija sulaukia nemažai kritikos?
– Teisingai, sulaukė kritikos. Sutinku dėl laiko ir dėl to, kad galimybės pasiekti teisingumą nedidelės.
– Jūs pasitikite Seimo nariais, kad jie galėtų suformuoti teisingą tribunolą, tarnaujantį teisingumui?
– Galėtų. Šitas Seimas jau nebespės.
– Nejaugi kitas Seimas būtų kitoks kokybiškai?
– Per laiką daug kas atsisijoja. Apskritai, manyti, kad iš 141 yra 141 nenaudėlis – žalinga mintis. Tikrai kokie 5–9 patyrę ir turintys teisinę kvalifikaciją atsirastų Seime ir juos dar kontroliuotų Seimas. Pats Seimas patvirtintų tribunolo nuosprendį, čia būtų dviguba akcija. Aš dar, sakyčiau, reikia trečio, bet tai irgi būtų konstitucinė pataisa, reiktų Senato ar Aukštesniųjų rūmų.
Mažinant Seimo narių skaičių iki 100, o 40–41 senatorių ar aukštesniųjų Seimo narių, parlamentarų. Šita institucija būtų kontrolinė patiems Seimo sprendimams. Lordų rūmų negalime, nes pagal kilmę neišrinksime, bet dabar jau linkstama į tai, kad ten, kur veikia dviejų pakopų ar dviejų aukštų parlamentas, daug daugiau teisingumo ir daug mažiau chaoso priimant, leidžiant įstatymus, Lenkijoje, pavyzdžiui.
– Jūs turbūt nepritariate tai minčiai, kad reikėtų mažinti Seimo narių skaičių iki 121?
– Pritariu, kad iki 100, bet 40 bus renkami visai kitomis sąlygomis su cenzu.
– Jūs įsivaizduojate, kad jeigu dabar būtų referendumas, su tokia nuostata reikėtų eiti? Dabar tik sumažins Seimo narių skaičių ir viskas.
– Nepakenks ir kitas referendumas, nes aš manau, kad su kiekvienais rinkimais visuotiniais kas 4 metus ir kas 5 metus, kaip prezidentas ir Europos Parlamentas, reikia rengti referendumą. Pigiai kainuoja tuo pat metu. Atskiras balsavimas. Tik tada galima daryti rimtus konstitucinius pakeitimus ir dėl Senato įvedimo. Šiuo atveju, kaip jūs sakote, tas referendumas būtų arba dėl dvigubos pilietybės, tegul jis būna, manau, jis turi pralaimėti, bet tegul būna, žmonės tegul sprendžia, čia yra labai geras būdas netgi dėl tribunolo įvedimo.
– A.Juozaiti, bet tai dabar nediskutuotinas klausimas. Dabar dienotvarkė yra visai kitokia, skirta, kaip vieni vertina, populistiniam dalykui, sumažinti Seimo narių skaičių iki 121. Jūs balsuosite, jeigu toks referendumas bus, už tokį pasiūlymą?
– Balsuosiu.
– Kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius.
– Jeigu šitas dabar yra dienotvarkės klausimas, pasisakyčiau taip.
– Bet jeigu nebus daugiau galimybės įvesti to vadinamojo aukštesniojo?
– Ne kažin ką čia sugadinsi. 20 Seimo narių bus daugiau, o paskui Senatas galės, bus 40.
– 121 nenaudėlis yra geriau negu 141.
– Tarkime, kad vis dėlto gerų yra.
