Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 03 19

A.Kubiliaus žygis aukščiausio posto karjeroje link: kas gali įkišti pagalį į ratus?

Į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus postą pretenduojantis konservatorius Andrius Kubilius pastaruoju metu intensyviai keliavo po Senojo žemyno sostines siekdamas užsitikrinti organizacijai priklausančių šalių paramą rinkimuose. Nors po svarbių susitikimų savo galimybes vertina neblogai, A.Kubilius pripažįsta, kad yra rimtas faktorius, galintis jam pakišti koją.
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šį trečiadienį A.Kubiliaus laukia pirmasis rimtas išbandymas siekiant Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigų – interviu šios organizacijos Ministrų komitete.

Kovo 27 dieną politikas sužinos, ar jo kandidatūra bus teikiama Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kuri birželio pabaigoje ir rinks organizacijos generalinį sekretorių.

Apie „rinkiminį turą“ po Europą, galimybes užimti aukštą postą, jo rėmėjus ir oponentus – 15min interviu su A.Kubiliumi.

Parama – iš mūsų regiono šalių

– Kandidatuodamas į Europos Tarybos generalinius sekretorius per pastaruosius mėnesius aplankėte daug Senojo žemyno sostinių: nuo Lisabonos iki Kijevo. Kokie įspūdžiai? Ar jaučiate paramą?

– Iš tikrųjų tenka daug keliauti, nes kaip tik kovo 20 dieną – Europos Tarybos Ministrų komitetas darys vadinamąjį interviu. Mes, visi keturi kandidatai, pristatysime savo viziją ir atsakysime į klausimus.

Po to jie balsuos, ar palieka visus keturis kandidatus kitam etapui, ar tą sąrašą trumpina. Akivaizdu, kad mes visi keturi kandidatai stengiamės iš anksto įtikinti šalis nares, kad esame geri ir tinkami kandidatai tokiam darbui.

Daug keliauju po sostines, taip pat stengiuosi susitikti ir pasikalbėti su visais Strasbūre reziduojančiais ambasadoriais.

Jaučiu, kad Lietuvos patirtis atkuriant demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, mano paties, kaip du kartus premjero, patirtis valdant šalį skirtingų krizių laikotarpiais iš tikrųjų sulaukia nemažai dėmesio.

– Kokiose sostinėse jaučiate didžiausią politinį palaikymą?

– Sakyčiau, kad mūsų regione paramos girdžiu drąsesnių žodžių. Mūsų kaimynai latviai, estai jau ir tiesiai yra įvardiję, kad remia mane.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos vėliava

Ukrainoje, Gruzijoje taip pat girdžiu panašių balsų. Ką tik baigiau kelionę po Šiaurės šalis. Atrodytų, kad irgi supratimo ir paramos yra nemažai. Kaip yra kitur, galiu tik spėlioti.

Berlyne pokalbiai buvo tikrai labai šilti ir nuoširdūs. Briuselyje, Europos Sąjungos vadovybėje, taip pat džiaugiausi sutikęs daug bendraminčių.

Berlyne pokalbiai buvo tikrai labai šilti ir nuoširdūs. Briuselyje, Europos Sąjungos vadovybėje, taip pat džiaugiausi sutikęs daug bendraminčių.

Londone irgi buvo daug supratimo. Paryžiuje – įvairiai, bet irgi sulaukiau labai šilto pokalbio prezidento Emmanuelio Macrono aplinkoje.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Girdžiu daug paramos, bet suprantu ir tas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos kitų šalių sprendimams. Viena pagrindinių problemų Europos Taryboje yra vadinamoji Rusijos krizė.

Po 2014 metų Krymo okupacijos Rusijos balsavimo teisė Parlamentinėje Asamblėjoje buvo sustabdyta. Rusija supyko ir nemoka nario mokesčio. Kai Rusija jau keletą metų nemoka nario mokesčio, susidaro nemažų finansinių problemų organizacijoje.

Yra šalių, kurios atvirai deklaruoja, kad nori Rusiją sugrąžinti į organizaciją be jokių ypatingų sąlygų.

Šioje vietoje mano kandidatūra sukelia įvairių minčių. Rusija iš karto paskelbė, kad mano kandidatūra jiems yra visiškai nepriimtina. Neseniai Strasbūre turėjau pokalbį su Rusijos ambasadoriumi Europos Taryboje. Visai įdomus pokalbis.

Neseniai Strasbūre turėjau pokalbį su Rusijos ambasadoriumi Europos Taryboje. Visai įdomus pokalbis.

Nesitiki, kad pavyko įtikinti Rusijos pusę

– Apie ką kalbėjotės? Kuo tas pokalbis buvo įdomus?

– Aišku, buvo dalykų, dėl ko nesutarėme. Čia akivaizdu – dėl Krymo okupacijos.

Tačiau išdėsčiau savo poziciją, kad, man atrodo, būtų svarbu, jog Rusijos žmonės turėtų teisę toliau ginti savo teises išnaudojant Europos Tarybos instrumentus.

Tačiau tam reikia ir Rusijos pastangų, iš jos pusės reikia politinių žingsnių, kad Parlamentinėje Asamblėjoje būtų matoma, kad šalis galbūt pripažįsta kai kurias savo klaidas.

Kalbėjome gana atvirai. Aišku, nesitikiu, kad man pavyko įtikinti Rusijos pusę. Tačiau aš sąžiningai parodžiau, kad būdamas generaliniu sekretoriumi galėčiau kalbėtis ir su jais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Putinas sunkvežimiu pervažiavo naujuoju tiltu į aneksuotą Krymą
AFP/„Scanpix“ nuotr./Putinas sunkvežimiu pervažiavo naujuoju tiltu į aneksuotą Krymą

– Ko Rusija nori iš kandidatų? Ar išgirdote kokius nors pageidavimus iš jų pusės?

– Jų pozicija visą laiką yra ta pati: kad jie yra nekaltai nubausti, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja neturėjo teisės atimti iš jų balsavimo teisės. Toks ginčas Europos Taryboje yra žinomas.

Aš jiems aiškiai pasakiau, kad ne Europos Taryba yra padariusi klaidą, o Rusija padariusi klaidą okupuodama Krymą ir dėl to sulaukė tokios reakcijos iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.

Kaip toliau turi klostytis visas šios problemos sprendimas, vyksta daug svarstymų. Tačiau Rusijos pusei taip pat pasakiau, kad visi tikėtųsi sulaukti iš Rusijos pusės tam tikrų žingsnių, pavyzdžiui, paleidžiant Ukrainos jūreivius, laikomus Rusijos kalėjime. Į savo pasiūlymus neišgirdau jokio atsakymo.

Aš jiems aiškiai pasakiau, kad ne Europos Taryba yra padariusi klaidą, o Rusija padariusi klaidą okupuodama Krymą.

Prisistato kaip krizių premjeras

– Kaip prisistatote suinteresuotoms pusėms?

– Pristatau save taip, dėl ko man gal ir pasiūlė Europos Liaudies partijos vadovas Josephas Daulas tapti kandidatu. Sakiau, kad aš, kaip ir Lietuva, turime unikalios patirties, ką reiškia atkurti demokratiją šalyje, žmogaus teisių institutus, įtvirtinti teisinės valstybės principus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Andrius Kubilius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Andrius Kubilius

Lietuvos politikoje esu nuo pat 1990 metų, renkamas į parlamentą nuo 1992 metų. Dalyvavau atkuriant svarbius vertybinius institutus.

Ta patirtis yra naudinga ir organizacijai, ir kitoms šalims, kurios vis dar eina tuo pačiu transformacijos keliu, kuriuo mes ėjome: ar tai būtų Balkanų šalys, ar mums artimesnės Rytų partnerystės šalys.

Antras dalykas, kad du kartus turėjau sėkmę ar nesėkmę vadovauti Vyriausybei krizių laikotarpiu.

Europos Taryboje didžioji dalis ambasadorių pirmu savo sakiniu pasakydavo, kad organizacija yra tam tikroje krizėje. Tai aš visiems sakydavau: „Žiūrėkit, tai aš esu labai tinkamas šiam darbui, nes esu krizių premjeras.“ Tą sakydavau su šypsena.

Aš visiems sakydavau: „Žiūrėkit, tai aš esu labai tinkamas šiam darbui, nes esu krizių premjeras.“

Be Rusijos krizės, kurią aptarinėjame kiekviename susitikime, kaip ji galėtų būti sprendžiama, daug dėmesio skiriu tam, kokius svarbiausius prioritetus galėtų turėti Europos Taryba artimiausią dešimtmetį.

Mano manymu, vienu iš tų prioritetų galėtų būti tai, kad Europos Taryba turėtų skirti žymiai daugiau dėmesio vienai iš jos ginamų vertybių – demokratijos vertybei.

– Turite tris konkurentus: Belgijos vyriausybės vicepremjerą Didierą Reyndersą, Graikijos parlamentarę Dorą Bakoyannis, Kroatijos vicepremjerę Mariją Pejčinović Burić. Kurį vertinate kaip rimčiausią varžovą?

– Visi konkurentai yra gana rimti ir ypač pirmojoje stadijoje, kur, kaip sakiau, balsuoja ambasadoriai, o man tenka konkuruoti su trimis užsienio reikalų ministrais, kurie yra iš tos pačios užsienio reikalų bendruomenės, kaip ir tie ambasadoriai.

Du ministrai yra einantys pareigas, graikė – buvusi užsienio reikalų ministrė.

Kiek tenka čia girdėti, galvojama, kad belgas, kuris 20 metų dirba Belgijos vyriausybėje, pastaruosius aštuonerius metus yra užsienio reikalų ministras, prieš tai buvęs finansų ministras, gali būti didžiausias konkurentas.

Galimybes vertina neblogai

– Kaip objektyviai įvertintumėte savo galimybes tapti Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi?

– Manau, kad mūsų – Lietuvos ir mano kartu su Lietuva – patirtis yra iš tikrųjų gana spalvinga tarp visų keturių kandidatų. Ypač – atkuriant demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę.

Aš kartais vis juokauju susitikimuose, sakydamas, kad belgai prieš du šimtus metų sukūrė ir demokratiją, ir teisinę valstybę ir jie jau nežino, ką reiškia tokias vertybes sukurti šalyje, kuri tik grįžta į demokratiją.

Šiuo požiūriu, manau, turime tos unikalios patirties, todėl savo galimybes vertinčiau visai neblogai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos vėliava

Tačiau negaliu įvertinti būtent to Rusijos faktoriaus, kaip jis paveiks kai kurių šalių apsisprendimą.

Rusija iš karto paskelbė, kad esu jiems labiausiai nepriimtinas kandidatas, o graikė labiausiai priimtina, belgas – antroje vietoje.

Nežinau, kiek tai reiškia ką nors, ar jie bando kam nors daryti įtaką, ar ta įtaka duoda tokį rezultatą, kokio jie tikisi. Man čia sunku prognozuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs