Valdžios užmojai pinigus dalinti į kairę ir dešinę A.Kubiliui kelia nerimą: augs skola

A.Kubiliaus teigimu, Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad šiemet Europos Sąjungos (ES) ekonomika gali susitraukti iki 8 proc. nuo BVP.

Koronavirusas sudrebino Berlynui kelius dėl ES pinigų dalybų – ar keisis ir Lietuvos pozicija?

Tačiau ši prognozė remiasi prielaida, kad COVID-19 pandemija baigsis liepos 1 dieną ir daugiau karantino nebus.

„Tai tuo remiasi ir Lietuvos prognozės, kas mane ne visiškai įtikina. Ypač – kai galvoju apie dar kitus metus. Nes iš tikrųjų, kai klausaisi vyriausybių, Lietuvos Vyriausybės apie pandemijos tolesnę eigą, tai labai dažnai girdi ir iš ministro Aurelijaus Verygos, kad, štai, negalima atsipalaiduoti, pandemija taip paprastai nepraeis, gali atsinaujinti, bus vėl pikai. Ir tą aš suprantu.

Nes iš tikrųjų kol nėra vakcinos, tai tikrai gali būti taip, kad tų pandemijos bangų dar mes matysime. Bet kai kalba tos pačios vyriausybės apie ekonomikos perspektyvas, tai kažkodėl jos tvirtina, kad pandemija liepos 1-ąją baigiasi ir daugiau nebebus jokių problemų, ekonomikos čia pradės atsigauti“, – sakė A.Kubilius.

Tuo remiasi ir Lietuvos prognozės, kas mane ne visiškai įtikina.

Todėl EK, kaip nurodė europarlamentaras, pabrėžia, kad tokios prognozės kol kas yra labai nepatikimos, nes pandemijos eigą sunku nuspėti.

Komisijos skaičiavimais, jei prireiks dar vieno karantino, ES ekonomika smuks nebe 8, o 12 proc. nuo BVP ar daugiau.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilnius sušvelnėjus karantino sąlygoms

„Ta prasme, kad šiandien iš tikrųjų sunku prognozuoti. Todėl reikia būti pasiruošus ne tik tam tokiam geresniam variantui, bet reikia būti pasiruošus ir prastam variantui. Ruoštis ir atsarginius variantus. Ir todėl aš čia pastoviai tą sakau, kad mane neramina mūsų valdžios pasirinktas kelias taip labai jau pinigus dalinti į kairę ir į dešinę. Net ne tiems, kas nukentėjo nuo karantino, ne ekonomikos atstatymui, bet apskritai visiems – ir vaikams, ir pensininkams, tuo pačiu didinant valstybės skolą“, – pažymėjo A.Kubilius.

Todėl reikia būti pasiruošus ne tik tam tokiam geresniam variantui, bet reikia būti pasiruošus ir prastam variantui.

Buvusio premjero teigimu, pagal prognozes, valstybės skola šiemet išaugs iki 50 proc. BVP nuo dabartinių 35 proc. BVP.

Anot jo, tai – jau nemažai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis

„O jeigu pandemija tęsis ir toliau reikės karantino ir bus ir toliau taip pat skolinamasi ir dalijami pinigai, tai kitais metais ta skola gali pasiekti jau 70 procentų. Ir tai jau yra labai rizikingi skaičiai. Kadangi pinigai yra išdalijami, o ne investuojami į kokią nors produktyvią ekonomiką, tų skolų sugrąžinimas irgi bus problematiškas ateityje“, – įspėjo per krizę prieš dešimtmetį Vyriausybei vadovavęs politikas.

Kadangi pinigai yra išdalijami, o ne investuojami į kokią nors produktyvią ekonomiką, tų skolų sugrąžinimas irgi bus problematiškas ateityje.

Įvertino A.Merkel ir E.Macrono siūlymą

Pirmadienio popietę Vokietija ir Prancūzija oficialiai pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų fondą atkurti ES ekonomikai, kuri dėl koronaviruso pandemijos išgyvena itin didelę krizę.

Daugiau skaitykite čia: Koronavirusas sudrebino Berlynui kelius dėl ES pinigų dalybų – ar keisis ir Lietuvos pozicija?

A.Kubilius sakė, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva nėra labai originali. Panašius dalykus svarsto EK.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./A.Merkel ir E.Macronas Paryžiuje

„Bent jau Europos Parlamente mes buvome informuoti. Tų Komisijos pasiūlymų buvo laukiama, berods, gegužės 6 dieną, bet atidėta. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas svarstė specialią rezoliuciją, skirtą taip vadinamam atsigavimo fondui. Ir ten buvo išdėstytos panašios nuostatos. Tai čia svarbu, kad ES tarp šalių narių dvi didžiosios valstybės aiškiai apibrėžė savo nuostatas šitų iniciatyvų atžvilgiu. Čia diskusijos pradžia“, – pasakojo jis.

Tačiau, kaip pastebėjo A.Kubilius, ji gali užsitęsti, nes vadinamosios taupiosios ES šalys, kaip Olandija, Austrija, yra išsakiusios įvairaus skepticizmo.

Taupiosios ES šalys, kaip Olandija, Austrija, yra išsakiusios įvairaus skepticizmo.

Pasak politiko, vadinamieji koronafondai rėmėsi skolos pasiskirstymo tarp Bendrijos valstybių principu. Dabar norima skolintis remiantis dar svarstoma būsimąja ES daugiamete finansine perspektyva.

„Ir ten yra kažkokia finansinė-inžinerinė gudrybė, kad remiamasi galimybe skolintis virš to vieno procento nuo BVP, kuris yra skiriamas biudžetui. (…) Daugiametėje finansinėje perspektyvoje yra skirtumas tarp 1 ir 2 procentų, kurį gali išnaudoti kaip garantijas ES. Kitaip sakant, daugiamete finansine perspektyva pasinaudojama kaip garantija skolinantis rinkose ir sukuriant šitą fondą“, – aiškino A.Kubilius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Andrius Kubilius

Kaip jis suprato iš informacijos viešojoje erdvėje, papildomi pinigai būtų priedas prie daugiametės finansinės perspektyvos išlaidų.

„Tas sukelia šiokių tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Nes tai reiškia, kad ta skola, jos grąžinimas guls ant sekančių daugiamečių finansinių perspektyvų. Tai yra jau po 2027 metų. Kiek tenka girdėti, ir parlamente mes čia diskutavome, tai jis sukuria tokių klaustukų. Nes, jeigu tai bus tęsiama, tai kažkuriuo metu tų daugiamečių finansinių perspektyvų biudžetas bus iš anksto išdalintas. Tokiu būdu, taip sakant, praskolina būsimus biudžetus“, – komentavo A.Kubilius.

Tas sukelia šiokių tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Nes tai reiškia, kad ta skola, jos grąžinimas guls ant sekančių daugiamečių finansinių perspektyvų.