„Kiek reikia pinigų įdėti, čia galima diskutuoti. Aš manau, kad kitų metų NATO summite tikrai bus sutarta dėl didesnių investicijų nacionalinių vietoje dabartinių 2 procentų. Galim spėlioti, bet čia NATO turi susitarti, kokie turėtų būti procentai“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje kalbėjo eurokomisaras.
Taip jis kalbėjo paprašytas sureaguoti į britų leidinio „Financial Times“ paskelbtą informaciją, jog išrinktasis Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi reikalauti NATO sąjungininkų gynybai skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak A.Kubiliaus, svarbiausią signalą siunčia ne JAV prezidentas, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
„Grėsmės potencialios agresijos, jos yra žinomos, ir apie tai kalbam ne EK nariai, o apie tai kalba žvalgybos. Vokietijos žvalgyba yra ne kartą pakartojusi, kad Rusija gali būti pasirengusi parodyti agresiją prieš kurią nors Europos Sąjungos (ES) ar NATO šalį iki 2030-ųjų“, – kalbėjo jis.
Eurokomisaro teigimu, tokios Rusijos agresijos tikimybė priklauso nuo situacijos Ukrainoje, nuo paramos šiai šaliai ir nuo to, ar Ukrainoje gali būti pasiekta taika per galią. Šiuos galios įrodymus, pasak jo, turi pateikti Vakarai.
Anot politiko, NATO pastaruoju metu peržiūri visus planus, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį.
„Mes tikimės, kad turėdami tokius duomenis galėtume parengti bendrą matymą ko trūksta ES, o trūksta tikrai nemažai“, – kalbėjo A.Kubilius.
Praėjusiais metais Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime 32 NATO šalys nustatė minimalias gynybos išlaidų grindis – 2 proc. BVP.
Šiemet šį tikslą turėtų pasiekti 23 narės. Tačiau NATO vadovas Markas Rutte gruodį ėmė kalbėti, kad slenkstį reikės didinti.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, kad kitų metų biudžete numatyta daugiau galimybių skolintis gynybai, todėl krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti 4 proc. nuo BVP.
