Liberalų vietą užims kiti?
„Kas vyksta pas liberalus – sunkiai begali suprasti. Dėl to galima tik apgailestauti. Kai kas galvoja, kad konservatoriai dėl to galėtų tik džiaugtis, tačiau džiaugtis neturime kuo.
Nors liberalai ne visada mūsų atžvilgiu elgdavosi korektiškai (užtenka prisiminti vien tik R.Šimašiaus sprendimą išmesti konservatorius iš koalicijos Vilniaus savivaldybėje), tačiau istoriškai ir idėjiškai buvo ir yra mūsų artimiausi partneriai.
Ar tokiais bus ir ateityje, kyla vis daugiau abejonių, nes Liberalų Sąjūdžio, kaip parlamentinės partijos, po sekančių Seimo rinkimų gali ir nebelikti“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje svarsto buvęs premjeras.
Aižėjant dabartiniam Liberalų sąjūdžiui, kaip rašo politikas, galima viltis, kad jų vietą užims kokia nors nauja liberali partija. Ir tai taip pat, anot jo, nebūtų blogai.
„Matomai, tikrai tokių pastangų pamatysime. Apie tai kalba ir R.Šimašius, ir A.Zuokas, ir, atrodo, net A.Tapinas, – dėsto Seimo narys.
– Tačiau su liberalizmo partinėmis struktūromis ne visada ir ne viskas taip paprastai išeina.“
„Ar naujai partijai nereikės susirasti naujo Pakso“
„Verta prisiminti, kad liberalai, kaip parlamentinė partija, atsirado tik tada, kai 2000 metais E.Gentvilas į partijos pirmininkus pasikvietė R.Paksą, pasiekusį populiarumo aukštumų po garsiosios „Mažeikių Naftos“ istorijos. Tik prisirišę prie Pakso uodegos, liberalai staiga pakilo reitinguose, 2000 metais pateko į Seimą, tapo parlamentine partija ir sukūrė partinę struktūrą.
Ne idėjos sukūrė dabartinį liberalų partinį pavidalą, o 2000 metų Pakso populiarumas. Taip pakilę į aukštumas, dabar vis sparčiau sklendžia žemyn.
Ar pavyks pakartoti 2000 metų pakilimą su nauja partija – garantijų jokių nėra, nes liberalų partinė struktūra pastoviai patiria asmenybinius lyderystės išbandymus: teko atsisveikinti su Paksu, po to su Zuoku, dar vėliau su Masiuliu, su Guoga, dabar Gentvilas kaunasi su Šimašiumi ir Armonaite.
Naujai liberaliai partijai didžiausias iššūkis bus įrodyti, kad jos neištiks tokie patys liberalūs asmenybiniai karai. Ir klausimas, ar naujai partijai nereikės susirasti kokio nors naujo Pakso, kad vėl pakylėtų populiarumą“, – aiškina A.Kubilius.
A.Kubilius: komitetai – pigi priedanga
Jo įsitikinimu, liberalų atsinaujinimo didelės viltys yra siejamos su R.Šimašiaus galimybėmis laimėti Vilniaus mero rinkimus: „Kokios tos galimybės – parodys artimiausia ateitis. Tačiau jau dabar aišku, kad R.Šimašiui iškils dvi esminės problemos.“
„Pirmiausia, kurdamas komitetą ir traukdamasis iš partijos, R.Šimašius darosi panašus į V.Uspaskichą, kuris tuo metu, kai Darbo partija turėjo problemų su teisėsauga, ėmėsi kurti visokius naujus darinius, Leiboristų partijas, po to su jomis apsijunginėjo tam, kad išvengtų teisėsaugos sankcijų“, – socialiniame tinkle rašo A.Kubilius.
Jo teigimu, dabartiniai „liberalų manevrai“ tiek Vilniuje, tiek kitose savivaldybėse, kur jų merai ir skyriai kuria komitetus tam, kad dalyvautų savivaldos rinkimuose, atrodo, kaip „tokia pat pigi priedanga“.
„Dar mažiau įtikinanti, kai Gentvilas aiškina, kad pasibaigus rinkimams visi komitetai galės sugrįžti į partiją, nes komitetai toliau bus nebereikalingi.
Kas slypi po dabartiniu taip garsinamu Šimašiaus ir Gentvilo konfliktu?
Tai girdint neišvengiamai kyla natūralus klausimas: kas slypi po dabartiniu taip garsinamu Šimašiaus ir Gentvilo konfliktu? Ar tai nėra vien tik pigus, tariamai dramatiškas, bet trumpalaikis spektaklis, skirtas tik apgaulingai priedangai susikurti? Atsakymų į šiuos klausimus neturiu, bet daugeliui vilniečių jie tikrai kils“, – dėsto parlamentaras.
A.Kubilius: klasikinės partijos atskaitingesnės
Kaip nurodo A.Kubilius, kita problema, su kuria susidurs visų pirma R.Šimašius, – visuomenės požiūris į komitetus.
„Kuo skiriasi komitetas nuo vietinio kokios nors partijos skyriaus?
Be abejo, būna visokių partijų, tačiau tradicinės klasikinės partijos skyrius yra partiniais ryšiais susietas su kitais partijos skyriais, su partijos vadovybe ir su visa partija. Jeigu kokiame nors skyriuje, laimėjusiame rinkimus į vietinę savivaldybę, prasideda kokie nors negeri dalykai, kokia nors korupcija ar nepotizmas, tai kenkia ne tik vietiniam skyriui, bet kenkia visai partijai ir jos vadovybei.
Siekdami išvengti prastų pasekmių visai partijai, į tokias vietines klaidas yra priversta reaguoti partijos vadovybė ir visa partija. Kitaip sakant, į vietos savivaldybę išrinktų partijos narių veiklą „prižiūri“ ne tik vietinis partijos skyrius, bet ir visa partija su visa jos vadovybe“, – rašo politikas.
O rinkimams suburtų komitetų veikla, anot A.Kubiliaus, neturi tokio platesnio atsakomybės ir išorinės „priežiūros“ mechanizmo.
V.Matijošaičio sėkmės paslaptis
„Teorinis pasakymas, kad išrinkta valdžia atsiskaito ir yra atskaitinga rinkėjams, realioje kasdienybėje reiškia tik tai, kad 4 metus iki kitų rinkimų tokia valdžia veikia be jokios atsakomybės ir jokios išorinės „priežiūros“.
Visa išrinktųjų veikla pasidaro priklausoma nuo vieno lyderio, nuo jo gebėjimo suburti stabiliai veikiančią, skaidrią ir darbingą komandą. Deja, jau šioje besibaigiančioje savivaldos kadencijoje matėme ne vieną atvejį, kai prieš rinkimus gausiai išsireklamavę komitetai po sėkmingai jiems pasibaigusių rinkimų gana greitai patirdavo daug savo veiklos krizių, nestabilumo, ir ne vienas subyrėjo“, – teigia jis.
Kai kas, anot Seimo nario, gali siūlyti pažiūrėti į Kauną, kur miesto mero Visvaldo Matijošaičio suburtas „Vieningo Kauno“ komitetas „sėkmingai veikė ir veikia, meras išlaiko aukštą populiarumą ir tai yra pavyzdys, kad komitetai gali sėkmingai veikti“.
„Tačiau V.Matijošaičio sėkmė kaip tik ir parodo, kad stabiliai veikia tokie komitetai, už kurių stovi lyderis, turintis didelius finansinius resursus ir visą savo verslo imperiją. Tokių resursų svoris sukuria instrumentus, kurie padeda išsaugoti būtiną suburto komiteto stabilumą“, – tikina A.Kubilius.
A.Kubilius: liberalams stabilumas nėra būdingas
R.Šimašius esą turi daug gerų savybių, tačiau tokių resursų kaip V.Matijošaitis, A.Kubiliaus nuomone, neturi.
„Tai nereiškia, kad R.Šimašiui Vilniuje nepavyks suburti kokio nors veiksmingo darinio. Bet tai būtų labiau išimtis nei taisyklė. Nes liberalų partijos istorinės bei dabartinės peripetijos ir paties R.Šimašiaus asmeniniai veiksmai rodo tai, kad koks nors stabilumas šiai bendruomenei nėra būdingas.
Todėl natūralu, kad artėjant rinkimams ne vienam vilniečiui vis dažniau kils klausimas – ar galima patikėti sostinės valdymą naujai suburtam dariniui, neturinčiam jokių vidinės atsakomybės ir tarpusavio priežiūros mechanizmų? Ar galima Vilniaus valdžią patikėti žmonėms, kuriuos tarpusavyje sieja tik asmeninės simpatijos ir labai liberalus požiūris į bendrą atsakomybę? Ar galima miesto valdžią patikėti dariniui, kuris susibūrė tik todėl, kad būtų galima pasislėpti nuo ankstesnės partijos pavadinimui tenkančios korupcinės bylos dėmės ir viešosios gėdos?“ – svarsto konservatorius.
A.Kubilius neatmeta galimybės, kad jo pastebėjimai gali būti visiškai neteisingi. Tai esą paaiškės netrukus.
Patikimumo dėsnis
„Jeigu pasirodys, kad buvau neteisus – neliūdėsiu. Tačiau, mano įsitikinimu, visuomenės gyvenimas, jos dalyvavimas priimant politinius sprendimus turi tam tikrus, kartais sunkiai apibrėžiamus, bet dėl to nemažiau svarbius dėsnius.
Vienas iš tokių dėsnių, kuriuo teko įsitikinti per 28 metus veikimo Lietuvos politikoje metus – patikimumo dėsnis. Centro dešinės rinkėjai, ypač Vilniuje, patikimumo kriterijų, kaip vieną iš pagrindinių, plačiai taiko apsispręsdami už ką balsuoti.
Liberalai pastaruoju metu šią savybę vis labiau praranda. Ir nesvarbu, kokiais pavadinimais ar dariniais jie bandytų dalyvauti Vilniaus rinkimuose: patikimumas nuo to tikrai nedidės, o gali tik mažėti.
Patikimumas yra per vieną dieną prarandama, tačiau ne per vieną dieną sukuriama savybė.
Patikimumas yra per vieną dieną prarandama, tačiau ne per vieną dieną sukuriama savybė: užsitarnauti jį galima tik per ilgą laiką“, – rašo Seimo narys.
O tuomet priduria: „Tuo klasikinės partijos ir yra pranašesnės už kokius nors vieniems rinkimams suburiamus komitetus.“
Lapkričio pradžioje Vilniaus meras R.Šimašius pranešė ir kitąmet kandidatuosiantis į sostinės metus, bet ne su Liberalų sąjūdžiu, o visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!"
Jis taip pat leido suprasti, kad ateityje galėtų įkurti naują partiją, tačiau tikino nenorintis, jog tai įvyktų skilus Liberalų sąjūdžiui.
Utenos ir Varėnos liberalų partijos skyriai taip pat planuoja kurti rinkiminius komitetus.
