– Jūs „Maršalo plano“ – reformos mainais į paramą Ukrainai – iniciatorius ir dėl to savo „Maršalo plano“ jūs daug važinėjote po pasaulį, įtikinėdamas Europos sostines, kad tą planą palaikytų. Koks jums susidarė įspūdis – ar Ukraina yra laikoma lygiaverte partnere ir patikima sąjungininke?
– Vakaruose yra daug įvairiausių nuomonių: ir kad Ukraina yra korumpuota – per didelė korupcija, dėl to negalima skirti didesnės finansinės paramos, bet reikalai juda į priekį, nėra taip, kad būtų visiškai nesuprantama.
– Aš jūsų dėl to ir paklausiau apie tą sąjungininkės Ukrainos patikimumą ir lygiavertiškumą, nes dabar Vakarų valstybių vadovai tarsi neskuba stipriai reaguoti į tai, ką Rusija įvykdė Kerčės sąsiauryje prieš savaitę. Daug daugiau yra kalbų, kad reikia situaciją deeskaluoti, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tarpininkavimas galėtų būti didesnis.
– Natūralu, kad pietinėms, Viduržemio regiono valstybėms labiau rūpi pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos. Šalia to, be abejo, reikia prisiminti, kad yra nemažai valstybių, kurios neslepia noro bet kokiomis sąlygomis vėl atnaujinti draugystę su Rusija arba kai kurios šalys sako, mes nenorime provokuoti Rusijos, nes štai Rusija yra tokia neprognozuojama valstybė, ir, jeigu čia Vakarai kažkaip neatsargiai, taip sakant, eis paremti Ukrainos, tai gali dar labiau išprovokuoti V.Putiną.
Į ką mes turime, be abejo, labai aiškų atsakymą, kad kaip tik per silpna Vakarų reakcija žymiai labiau provokuoja V.Putiną. Šioje vietoje aš tik tiek galėčiau pasakyti, kad, mano įsitikinimu, mes turbūt turime būti iniciatoriai po šio Rusijos agresijos akto Kerčėje, siūlydami galbūt keisti bendrai Vakarų požiūrį į tai, kaip reikia reaguoti.
– Aš kaip tik noriu paklausti, kaip jūs siūlote reaguoti, nes tas susirūpinimo pareiškimas, regis, V.Putinui visiškai nieko nereiškia.
– Taip, tai neveikia. Ir, ko gero, kad net ir standartinių reagavimų su sankcijomis jau nebeužtenka. Nors sankcijos tikrai yra svarbus dalykas, bet mes sankcijomis dažniausiai reaguojame jau post factum, t.y. Rusija padaro kokį nors eilinį tarptautinės teisės pažeidimą ar nusikaltimą, tada Vakarai sureaguoja. Mano manymu, iš tikrųjų reikia reaguoti ir reikia keisti pobūdį, reikalaujant iš Rusijos tam tikrų veiksmų kurie nebeleistų tai situacijai toliau eskaluotis.
Pavyzdžiui, dabar Rusija aiškiai įrodė, jog ji nesugeba atsakingai valdyti to paties Kerčės sąsiaurio. Tai kodėl nepareikalauti, kad štai to Kerčės sąsiaurio valdymu arba kaip tie laivai turi praplaukti, kokia eile ir t. t. turėtų užsiimti tarptautinės organizacijos. Galbūt net ir Jungtinės Tautos, kurios turi patirties, kartais nelabai sėkmingos, bet vis tik turi patirties kurti vadinamas saugias zonas.
Antras dalykas, kodėl nepareikalauti iš Rusijos, kad ji neatidėliodama įsileistų tai, ko reikalauja amerikiečiai – Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgas į visą užimtą Donecko ir Luhansko teritoriją? Ir tuo atveju reikalauti, kelti labai aiškiai sąlygą, jeigu Rusija štai nevykdo tokių sąlygų, taip pat jūreivių paleidimo ir visų kitų sulaikytų Ukrainos piliečių paleidimo, Rusijai bus taikomos žymiai stipresnės sankcijos, įskaitant, pavyzdžiui, ir jos atjungimą nuo vadinamos tarptautinės SWIFT sistemos.
– Nes antraip toks įspūdis, kad nepaisant to, jog prezidentas Donaldas Trumpas atsisako susitikti, kad Senatas priėmė rezoliuciją, kad apskritai Vakarai smerkia tokį elgesį, tarsi tai nelabai veikia.
– Smerkimo nebeužtenka, matote. Aš bent jau susidariau vaizdą, jeigu taip žiūrėti nuosekliai į tai, ką mes matėme per šiuos metus, pradedant nuo „Novičioko“, Solsberio ir dabar štai Kerčės, tą tokią iššaukiančią agresiją, demonstratyvią agresiją, man susidaro vaizdas, kad iš tikrųjų V.Putinas yra priėmęs strategiją tikrai nesijaudinti dėl jokių tenai pasmerkimų, o sąmoningai įrodyti Vakarams, kad jo elgesys turi būti suprantamas kaip visiškai neprognozuojamas, panašėjantis į Šiaurės Korėjos vadovo elgesį, ir kad Vakarai turi jį priimti tokį, koks jis yra.
Kitaip sakant, kad turi prisitaikyti prie tokio elgesio ir nesiekti su juo kokių nors racionalių susitarimų, racionalių susitarimų nebus. V.Putinas pasako tą štai tokiu savo elgesiu. Tai Vakarai į tai turi tinkamai reaguoti. Ir čia visi žodžiai apie dialogo atnaujinimus ar ten kokius įtampos deeskalavimus nelabai išmintingi. Reikia labai konkrečiai kelti reikalavimus, kurie realiame gyvenime mažintų V. Putinui galimybes vėl ir vėl kurti kokias nors agresijas ar išpuolius.
