„Jeigu norite, pradėkime kokiu nors lygiu dialogą, bet be jokių išankstinių sąlygų. Baltarusija nenusipelnė tokio pokalbio“, – sakė A.Lukašenka susitikime su žiniasklaidos ir visuomenės atstovais.
Kalbėdamas apie Vakarų raginimus paleisti politinius kalinius, A.Lukašenka pareiškė: „Neturime tokio straipsnio. Kokiu pagrindu darote tokias išvadas? Kitaip būtų, jei kaltintų žurnalistai, bet apie tai kalba politikai.“
Autoritarinis prezidentas taip pat pareiškė, kad „niekada nežengė nedraugiškų žingsnių Lietuvos atžvilgiu“.
Anksčiau A.Lukašenka tvirtino, kad Minskas nieko nešantažuoja neteisėta migracija ir tik reaguoja į susidariusią padėtį.
„Nelegali migracija... Nieko mes nešantažuojame, niekam negrasiname. Sudarote mums tokias sąlygas, kad esame priversti reaguoti ir reaguojame. Atleiskite, kaip galime ir mokame... Reaguojame pagal savo galimybes“, – sakė jis.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
Pernai rugpjūtį įvykę ginčijami prezidento rinkimai, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų Baltarusijai nepertraukiamai vadovaujantis A.Lukašenka, išprovokavo kelis mėnesius trukusių masinių protestų bangą. Vakarų šalys ir opozicija balsavimą laiko suklastotu.
Minsko režimas užgniaužė šiuos neramumus brutaliomis priemonėmis: buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančius demonstrantų sumušė policija.
Teisių gynėjai nurodo, kad Baltarusijoje yra per 600 politinių kalinių. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ne kartą ragino Baltarusijos valdžią nutraukti žmogaus teisių pažeidimus.
