„Lukiškių aikštės sutvarkymas ir Laisvės kovų dalyvių įprasminimas iš darbotvarkės niekur nedingsta ir lieka prioritetiniu Vyriausybės uždaviniu. Šį klausimą sprendžiame konsultuodamiesi su ekspertais bei specialistais iš protokolo, heraldikos, architektūros, kitų sričių, taip pat planuojame įtraukti plačiąją visuomenę, skirtingas jos grupes.
Diskusijose jau ne kartą akivaizdžiai išsiskyrė skirtingos atskirų grupių nuomonės, matymas: nuo raitelio ant žirgo iki Gediminaičių stulpų Lukiškių aikštės centre – arba tiesiog tuščios erdvės žmonėms. Todėl buvo išgrynintas sprendimas rengti Vakaruose plačiai naudojamas atviras Projektų vystymo kūrybines dirbtuves, į kurias jau birželio 1 d. bus kviečiami visi norintieji siūlyti idėjas“, – teigia komisijos pirmininkas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.
Šiose dirbtuvėse, kurias rengs Kultūros ministerija, dalyvaus specialūs kuratoriai, kurie stipriausias idėjas padės išvystyti iki profesionalaus lygio: kad jos atitiktų aikštei keliamus reprezentacinius, protokolo, architektūros, heraldikos ir kitus reikalavimus.
„Iš visų pasiūlytų projektų bus išrinktas geriausias. Pačiame procese dalyvaus ir savo nuomonę galės pareikšti visuomenės atstovai, kas yra išties svarbu“, – akcentuoja komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai dėl to, jog tvirtinant Lietuvos šimtmečio programą iš jos buvo išbraukti su Lukiškių aikšte susiję renginiai – esą tai reiškia, kad aikštės sutvarkymo klausimas yra nereikšmingas – neturi pagrindo.
„Iš šimtmečio programos bendru sutarimu išbraukti visi be išimties infrastruktūriniai objektai ar projektai. Tačiau Lukiškių aikštė, kaip minėta, yra mūsų prioritetas, todėl šio projekto kuravimui įsteigta speciali komisija. Galiu užtikrinti, kad aikštė bus sutvarkyta, vienoks ar kitoks memorialas joje bus pastatytas“, – pabrėžia A.Mačiulis.
Jo žodžiais, aktyvus dalies nevyriausybinių organizacijų dėmesys Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Laisvės kovotojų atminimo įamžinimo klausimams yra suprantamas, nes šis procesas tęsiasi jau nuo 1999 metų, kuomet buvo nuspręsta, jog ši vieta turi būti formuojama kaip pagrindinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.
„Vargu ar šiandien būtų prasminga kalbėti, kas, ko ir kodėl nepadarė anksčiau, tačiau ši Vyriausybė projektą įgyvendins ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis bus deramai paminėtas“, – tvirtina A.Mačiulis.
