A.Melianas savo laiške rašo, kad 1990 m. buvo vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos, iš kurios atsirado ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), steigėjų. Partija pergyveno ne vieną sudėtingą laikotarpį, tad sprendimas jungti LiCS su sąjunga „Taip“ tebuvęs noras sustiprinti šį politinį Lietuvos sparną.
Nebuvo laikomasi susitarimų
„Tvarkingai perdaviau vadovavimą A.Zuokui, tikėdamas jo žodžiu ir susitarimais. Tenka apgailestauti, tačiau A.Zuokas nesilaikė duoto žodžio dėl integruoto kandidatų sąrašo sudarymo, ypač Vilniuje. Nebuvo laikomasi ir susitarimų dėl skyrių veiklos ir rinkimų kampanijos finansavimo, sekretoriato darbo organizavimo. Neramina ir įstatų normų nesilaikymas – partijos tarybai nebuvo pateikti kandidatų sąrašai, nebuvo pateiktas ir kandidatas į Vilniaus miesto merus“, – kaltinimus A.Zuokui prieš pat antrąjį tiesioginių merų rinkimų turą, kur pastarasis susigrums su liberalu R.Šimašiumi, beria A.Melianas.
Buvusiam LiCS vadovui „agresijos prieš Ukrainą fone" nerimą kelia ir Laisvės sąjungos (liberalų) „užkulisiniai“ susitarimai su Rusų sąjunga, kurioje daug įtarimų keliančių asmenų, ir su V.Tomaševskio LLRA bei Rusų aljanso junginiu, bei aiškios pozicijos šiais svarbiais Lietuvai klausimais nebuvimas“.
Pasak A.Meliano, „akivaizdu, kad visų mūsų Laisvės sąjunga (liberalai) tampa vieno asmens interesus tenkinančia organizacija ir darosi panaši į Darbo arba „Tvarkos ir teisingumo“ partijas“. O tai ir nulėmė prastus rinkimų rezultatus.
Toliau būti LLS nenori
„Įvertinęs visa tai nematau, deja, galimybių toliau konstruktyviai dirbti partijoje, kurioje esu nuo 1990 m. Mano žiniomis, panašiai galvoja dar ne vienas partijos Valdybos ir Tarybos atstovas bei kiti nariai“, – laišką baigia A.Melianas.
Įvertinęs visa tai nematau, deja, galimybių toliau konstruktyviai dirbti partijoje, kurioje esu nuo 1990 m., – laišką baigia A.Melianas.
Ž.Šilgalis, itin artimas A.Zuoko bendražygis ir vienas ir LLS vadovų, šį A.Meliano laišką pavadino paprasčiausiu politikavimu, kuris patyrusiam politikui garbės nedaro.
„Mūsų partijoje yra daug narių – per 4,5 tūkst., kiekvienas eilinis narys turi teisę išeiti, rinktis kitą kelią, kasdien ateina naujų narių. Tai tiesiog struktūriniai dalykai, aš čia nematau jokio pagrindo iš to daryti politiką. O kai tai daroma rinkimų išvakarėse, tai įgauna politinį atspalvį ir tai nėra garbinga“, – teigė Ž.Šilgalis.
„Ambicijos kartais yra didesnės nei amunicija“
Pasak vieno iš LLS vadovų, A.Melianas partijoje buvo pasirinkęs „pasyvaus buvimo kelią“, o partijos viduje surengus visų politikų reitingavimą jam teko itin mažai partijos kolegų pasitikėjimo, bet su pasiūlymu kaip buvusiam partijos vadovui skirti aukštesnę vietą partijos rinkimų sąraše jis nesutiko. „Kaip sakoma, ambicijos kartais yra didesnės nei amunicija“, – tiesiai rėžė Ž.Šilgalis.
Nebūtų sunku įrodyti, nors aš to ir nesiimsiu, kad šis pareiškimas suderintas ir su R.Šimašiumi. Tai grynai politinis veiksmas ir nieko daugiau, – sakė Ž.Šilgalis.
Jo teigimu, A.Melianas buvo labai pasyvus ir rinkimų kampanijos metu, nedirbo jam patikėto darbo kaip atsakingasis stebėtojas. „Nebūtų sunku įrodyti, nors aš to ir nesiimsiu, kad šis pareiškimas suderintas ir su R.Šimašiumi. Tai grynai politinis veiksmas ir nieko daugiau“, – netiesiogiai perbėgimu pas konkurentus į Liberalų sąjūdį A.Melianą apkaltino Ž.Šilgalis.
Penktadienį, kai buvo išplatintas šis laiškas, A.Melianas informavo ir Ž.Šilgalį, kad pageidautų nuo šios dienos nebebūti LLS nariu. Tačiau, pasak Ž.Šilgalio, A.Melianui teksią pirmiausia atsiskaityti su partija, o tik tada nutraukti galutinai ryšius. „Pasiūliau jam ateiti šiandien iki vidurdienio, sutvarkytume dokumentus, bet va laukiu nesulaukiu“, – prieš vidurdienį sakė Ž.Šilgalis. Jo teigimu, A.Melianas naudojasi partijos jam suteiktu kabinetu, kompiuteriu.
